Sovietmečiu Lietuvos puoselėjamos Kalėdų šventės patyrė esminių pokyčių po režimo ateistinės politikos jungu. Istorikas Arūnas Streikus išsamiai aprašo šį slegiantį laikotarpį, atskleisdamas esminį tautos kovos dėl kultūrinio ir religinio tapatumo išsaugojimo skyrių.

Sovietų režimo puolimas per Kalėdas

Sovietų režimas, siekdamas panaikinti didelę socialinę Katalikų Bažnyčios įtaką, surengė energingą kampaniją, siekdama marginalizuoti religines šventes, ypač Kalėdas. Ši mylima šventė buvo negailestingai išbraukta iš oficialių švenčių kalendoriaus, o ją pakeitė per spaudą paskleista ateistinė propaganda. Režimas siekė iš naujo interpretuoti šventės kilmę iš pasaulietinės perspektyvos ir panaikinti jos dvasinę reikšmę.

Režimo kampanija neapsiriboja vien tik represijomis. Jie aktyviai siekė Kalėdas pakeisti Naujųjų metų švente, pristatydami tokias figūras kaip Tedas Morosas ir Sneguročka kaip ikoninio Kalėdų Senelio ateitį. Kūčių vakarą buvo organizuojami oficialūs renginiai, kad žmonės negalėtų lankytis bažnyčioje, dar labiau menkinant religinę šventės esmę.

Kova už saugumą kaimo vietovėse

Nepaisant negailestingų režimo pastangų, kaimas tvirtai laikosi savo religinių Kalėdų tradicijų. Kunigai ir toliau lankydavo parapijiečius iki aštuntojo dešimtmečio pradžios, teikdami dvasinį aprūpinimą įsigalėjusio sekuliarizmo sąlygomis. Nepaisant to, režimo propaganda padarė didelę įtaką, daugelio akyse Kalėdas pavertusi kultūrine tradicija, o ne religine švente.

Tačiau Kalėdų dvasia pasirodė nenumaldoma. Lietuviai išsaugojo kai kuriuos savo papročius, o Kūčių vakarienėse buvo tradiciniai patiekalai. Silkė, Kusyukai, bučinysIr Aguonų pienas. Tai buvo širdžiai mielas šventės šeimyninio aspekto liudijimas – neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, kurios net sovietinis režimas negalėjo sunaikinti.