prievadai

Talino uosto rinkodaros ir komunikacijos vadovas Cyril Arrow teigia, kad Rusijos karinė ataka prieš Ukrainą neabejotinai sukels prekybos sumažėjimą dėl sankcijų. 2021 metais iš Rusijos gabenami kroviniai (daugiausia skysti birūs ir trąšos) sudarė 30% visų per Taliną vežamų krovinių, o iš Baltarusijos – 9%. Uostas apskaičiavo, kad tiesioginė rusiškų prekių uždarymo įtaka, 2021 metų duomenimis, siekia 6 mln.

Uždarius Rusijos duris, uostas mano, kad gali atsiverti kitos durys – per Estiją vis dar teka kita prekyba. Jau prasidėjo diskusijos dėl SGD terminalų statybos. Mes svarstėme projektus Muugos uoste ir Paldiskyje“, – aiškina Arro. Galimybių atsiranda ir pasikeitus tiekimo grandinėms. „Manome, kad dėl pandemijos ir dabartinės krizės pramonės šakos galvoja apie priartėjimą prie vartotojų, o tai Talino uostui gali atverti naujų galimybių susirasti klientų pramonės parkuose bei trumpųjų nuotolių krovinių (ro-ro) transportu. ir konteinerių linijos). Ilgainiui uostas tikisi baigti tiesti Baltijos geležinkelį, o tai paskatins prekybą šiaurės ir pietų kryptimis.

Pasak Rygos laisvojo uosto generalinio direktoriaus Ansis Zeltic, tarp siuntų, kurių srautas buvo nutrauktas dėl sankcijų ir apribojimų, yra baltarusiškos medienos medžiagos, rusiškos trąšos ir mineralų gamyba „Severstal“. Draudimo Rusijos ir Baltarusijos vilkikams eksploatuoti Europos Sąjungoje poveikis matomas gana aiškiai. Konteinerių gabenimui įtakos turi laivybos linijų sprendimai neįplaukti į Rusijos uostus, o Vakarų kompanijos taip pat stabdo verslą Rusijoje. Rusijos anglies pardavimas Europos Sąjungai baigsis rugpjūtį. Tačiau tai, kad stotys jau anksčiau rado specializuotų siuntų, teikia vilčių. „Mūsų galimybė regione yra Kazachstanas“, kuris padidino savo veiklą ieškant naujų tranzito koridorių į Europą, nes prieš karą rėmėsi Rusijos uostais Juodojoje ir Baltijos jūrose“, – aiškina Zelticas. Pagrindinė galimybė – Latvija, nors prieš tai privalai kirsti Rusiją. Šiuo metu geležinkelių eismas jokios įtakos neturi. Tačiau visiškai sustabdžius eismą, kyla klausimas, ar tikrai Latvijai reikia trijų didelių uostų.

Kalbėdamas apie galimybę statyti SGD terminalą, Zeltiņš pripažįsta, kad Rygos laisvajame uoste tai techniškai įmanoma padaryti. Prisijungimas prie aukštupio dujotiekio – kitas klausimas, reikia atsižvelgti į tai, kad gyventojams dažniausiai nerūpi nei trąšos, nei naftos produktai, nei dujos uoste.

Rygos laisvasis uostas ir toliau pristato save kaip Kiniją ir Europą jungiantis mazgas. Tačiau traukiniai ir šiuo atveju turi kirsti Rusiją. Sprendimas turi būti priimtas ir politiniu lygmeniu. Kaip ir SGD terminalo atveju, jo negalima palikti tik verslui, visiškai nedalyvaujant vyriausybei.

Geležinkelis

„Tai užtruks ilgiau, kol įvertinsime dabartinių sankcijų poveikį mūsų veiklai ir rezultatams, tačiau mūsų kasdienė veikla yra labai paveikta, ypač dėl didelio papildomo darbo, reikalingo partneriams, klientams ir klientams patikrinti“, – sakoma pranešime. Agnes Līcīte, Latvijos geležinkelių spaudos sekretorė.

Kita vertus, laivybos sektorių, kuriems taikomos sankcijos, dydis yra lygus nuliui. Kita vertus, Centrinėje Azijoje, ypač Kazachstane, ir konteinerių tranzito iš/į Aziją, Kiniją ir net Pietų Korėją didėjimo tendencija tęsiasi. Krovinių gabenimas visame pasaulyje išgyvena didelius pokyčius. Pavyzdžiui, anksčiau Juodosios jūros uostuose ir Rusijos uostuose Suomijos įlankoje krauti kroviniai dabar nukreipiami į kitas tranzito juostas, įskaitant Latviją.

Laivybos grupėms ir nesankcionuotoms suinteresuotosioms šalims nepakenkiant, bendras krovinių kiekis reikšmingai nepasikeitė. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas uždaryti rytinę Latvijos sieną, smarkiai nukentės Latvijos geležinkeliai, nukentės ir Latvijos ekonomika.

2021 metais 63% visų mūsų pervežtų krovinių atkeliavo iš Rusijos ir 15% iš Baltarusijos. Šiandien perkeliame beveik ne [such] prekės. Todėl teisinga teigti, kad situacija rimtesnė“, – skaudų Rusijos agresijos rezultatą aiškina Estijos geležinkelių „Ubriel Logistics“ generalinis direktorius Raulis Tomsalo. Taip yra dėl ES sankcijų didelių įmonių savininkams. prekės pati po to nebuvo nubausta.

Kasdien keičiantis informacijai, krovinių vežimo geležinkeliais versle kyla didžiulė sumaištis ir planuoti nelengva. Tuo pat metu O’Briel dirba su kitais savo projektais. „Mūsų multimodalinio vietinio krovinių gabenimo paslauga veikia labai gerai. Estijos klientams teikiame paslaugą „nuo durų iki durų“, kuriems reikia sprendimų, kai prieš gabenimą geležinkeliu arba po jo vežami kroviniai keliais. „Operail“ taip pat artėja prie „Gintarinio traukinio“ – geležinkelio pervažos tarp Lietuvos ir Estijos, skirto kroviniams per Baltijos šalis gabenti. Tai padėtų Ukrainai rasti naują eksporto koridorių į pasaulio rinkas, nes Rusija uždarė Ukrainos uostus Juodojoje ir Azovo jūroje.

Lietuvos geležinkeliai dėl sankcijų šiemet gali netekti beveik pusės krovinių, praneša Lietuvos žiniasklaida.

kelių transportas

„Rusijos agresija negrįžtamai pakeitė krovinių vežimo keliais tiekimo grandines“, – sako Latvijos kelių transporto administracijos viešųjų ryšių direktorius Zin Blon. Prognozuojama, kad dėl dabartinių ir galimų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei abiejų šalių atsakomųjų reakcijų, tikėtina, kad kai kurie tarptautiniai kelių transporto vežėjai Latvijoje (apie 20 proc.), kurie pirmiausia orientuojasi į kelių transportą į Rusiją. ir Baltarusija, greičiausiai turės nutraukti savo verslą arba sumažinti laivyną. Kai kurios įmonės rytiniais koridoriais gali prisijungti prie Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano ir Turkmėnistano.

Kelių transporto administracijos atliktos apklausos duomenimis, „daug įmonių bando persiorientuoti į regioninę Baltijos šalių rinką, kurioje dėl Ukrainos pabėgėlių antplūdžio išaugo tam tikrų kategorijų prekių paklausa“. Tačiau vairuotojų trūkumas kelia tam tikrų problemų, nes dalis Latvijos įmonėse dirbusių Ukrainos vairuotojų išvyko ginti savo šalies, o vairuotojai iš Rusijos nebegalėjo gauti ar pratęsti darbui Latvijoje reikalingų dokumentų.

„Redirect“ – tai žodis, apibūdinantis ir Lietuvos įmonės „Girteka“, valdančios didžiausią įmonei priklausančių sunkvežimių parką Europoje, požiūrį. Bendrovė planuoja ir toliau savo dėmesį skirti verslo plėtrai Europoje ir Skandinavijoje.

Rusijai pradėjus karo veiksmus, bendrovė sustabdė investicijas Rusijoje ir neteikė paslaugų įmonėms, kurioms buvo taikomos sankcijos. „Be to, dalis rytų verslo bus atskirta nuo Girtekos, o nepriklausomas verslas planuoja orientuotis į prekių pervežimą tarp kitų Azijos šalių (Kinija, Kazachstanas ir kt.) ir Europos“, – aiškina Simonas Bartkus, Rinkodaros ir komunikacijos vadovas. pas Girteką.

Oro transportas

Rusijos agresija Ukrainoje padarė savo pėdsaką ir kelionėms lėktuvu. „Pirmą karo savaitę „airBaltic“ naujų užsakymų sumažėjo apie 30 proc. Karas tikrai palietė daug keleivių Europoje. Nuo to laiko situacija pasikeitė ir po dviejų savaičių oro linijų užsakymams įtakos liko labai mažai. daugelis keleivių ir toliau planuoja vasaros atostogas ar verslo keliones, ir paaiškino, kad dėl dabartinių oro erdvės apribojimų „airBaltic“ šiuo metu negali aptarnauti iš viso keturiais maršrutais į Ukrainą.

Be to, kovą „airBaltic“ paskelbė, kad pasitrauks iš Rusijos rinkos ir aptarnaus dviem maršrutais. Aviakompanija turėjo pakeisti savo Artimųjų Rytų skrydžių maršrutus, pavyzdžiui, į/iš Dubajaus ar Tbilisio, nors dauguma aviakompanijos maršrutų tai neturėjo įtakos.

Dėl pinigų: „Pajamų dalis, kurią bendrovė savo biudžete numatė tiek Ukrainos, tiek Rusijos rinkoms, iš viso siekia 9 proc.. Kadangi karas tebevyksta, kol kas neįmanoma įvertinti viso jo poveikio. Tačiau „AirBaltic“ yra įsipareigojusi kuo greičiau atnaujinti skrydžius į Ukrainą.

Šis straipsnis pirmą kartą pasirodė m Baltijos verslo ketvirtisleidžiamas kas ketvirtį Baltijos Vokietijos prekybos rūmų (AHK) ir dauginamas su maloniu leidimu.