Kaip maža Europos šalis gali turėti energijos savarankiškumo raktą

Nors ES mažina savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ilgainiui dar yra ką nuveikti. Siekdama autonomijos nuo Rusijos energetikos, federacija gali pasimokyti iš vienos iš savo narių patirties – Lietuvos – šalies, kuri nuo pat savo paskelbimo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos 1990 m. jis sugebėjo prisitaikyti prie sudėtingo geopolitinio konteksto, kad užtikrintų energetinį saugumą.

Lietuviškas atvejis apima tris pagrindines pamokas.

1 pamoka: nepasiduokite branduolinei energijai

Lietuvos kelias į energetinę nepriklausomybę nebuvo lengvas.

Iki įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. branduolinė energetika buvo jos energijos šaltinio pagrindas, o Vilnius buvo nuo jos priklausomas. 77% elektros energijos. Tačiau šalis turėjo Ignalinos atominėje elektrinėje išjungti du reaktoriai Kaip prielaida stoti į sąjungą dėl savo bazės joje Pasenusi technologija Černobylis.

Branduolinę energiją vėliau pakeitė gamtinės dujos ir rusiška nafta. 2011 m. formuojami šie du šaltiniai 75 % nacionalinio energijos šaltinio (Likusi dalis buvo pagaminta iš anglies, naftos produktų, hidroenergijos ir biomasės.) Todėl šalis labai priklausė nuo angliavandenilių importo iš Rusijos.

Vokietija, susidūrusi su ta pačia Europos priklausomybės nuo Rusijos dilema po invazijos į Ukrainą, spalio mėn. Išlaikyti tris likusias atomines elektrines Veikia mažiausiai iki 2023 m Lenkija ir Olandija, buvo priimti sprendimai statyti atitinkamai tris ir dvi naujas atomines elektrines. Abi šalys taip pat gali pasigirti dviem branduoliniais reaktoriais, skirtais tik moksliniams tyrimams. Marija (30 MW) f Porcelis (482 MW). Prancūzija, kuri istoriškai rėmėsi atomine energija, taip pat ją priėmė Branduolinis grąžinimasPo to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas lapkritį priėmė įstatymo projektą, kuris sušvelnino branduolinių reaktorių statybos planavimo taisykles. Šiuo metu gaminama branduolinė energija 25% Europos elektros energijosNumatoma, kad branduolinės energijos dalis sumažės 12–15 proc., iki 2050 m Nepaisant šių planų. Tai yra, nes Numatoma uždaryti keletą senstančių reaktoriųDauguma naujų planuojama už Europos ribų.

READ  273 mln. eurų teisingam klimato perėjimui Lietuvoje ⋆ Baltijos apžvalga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *