Kai kurios bendrovės teigia, kad Kinijos partneriai atsisako pratęsti sutartis

Anot ministerijos, Lietuvos įmonių apklausa parodė, kad aukštųjų technologijų, žemės ūkio, maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos įmonės turi ryšių su Kinija.

„Dažniausiai įmonės praneša, kad jų esami partneriai Kinijoje nepratęsia ir nesudaro naujų sutarčių“, – BNS sakė ji komentare.

„Todėl ministerija ėmėsi veiksmų, padedančių įmonėms atrasti naujas eksporto ir importo rinkas bei spręsti kitas nelegalios ir nedeklaruotos Kinijos sukeltas problemas, ir iki šiol viešai neigė veiksmus prieš Lietuvos įmones“.

Ji teigė, kad bendradarbiauja su partneriais, ypač JAV ir Europos Sąjungoje, kurdama priemones, kurios neleistų autoritariniams režimams naudoti ekonominio spaudimo politiniams tikslams.

Lietuvos labui neseniai Parlamente neseniai įsteigta nauja politinė grupė ketvirtadienį pranešė, kad užsienio reikalų viceministras Ijdijos Milonas jiems sakė, kad ministerija sulaukė aštuonių Lietuvos bendrovių pagalbos prašymų dėl blogėjančių prekybos santykių su Kinija.

Lietuvos pramonininkų federacijos vadovas Ricardas Sartavičius sako, kad grūdų perdirbėjai jau dabar turi problemų tiekdami žaliavas iš Kinijos.

„Grūdų sektoriuje kyla problemų dėl žaliavų tiekimo“, – BNS sakė Sartavičius. 2020 m., [the sector’s] Pardavimai į Kiniją siekė apie 70 milijonų eurų, o žaliavos gyvūnų pašarams gaminti sudaro 90 procentų žaliavų, kurias Lietuvos įmonės perka iš Kinijos. Tai gali sukelti problemų “.

Pasak generalinio direktoriaus, varpų segmentas taip pat susiduria su panašiais iššūkiais.

„Kinai atsisako pirkti mūsų gaminius ir išimti mūsų prekes iš lentynų. Yra tokių problemų”, – sakė jis.

Pieno pramonė taip pat patiria grėsmių – pernai Kinija pardavė apie 6,5 mln.

Mėsos įmonės taip pat bijo sutrikimų, nes prireikė kelerių metų, kad gautume sertifikatus savo produkcijos eksportui į šalį. Sektoriaus pardavimai Kinijai pernai sudarė 2 milijonus eurų.

READ  GPS kapitalo rinkos samdo technologijų lyderį Jutos valstijos biure

Tačiau Sartavičius sako, kad didžiausios problemos dabar kyla dėl žaliavų tiekimo.

„Kinija netrukus bus vienintelė kai kurių žaliavų, pradedant mineraliniais produktais, įranga, iš kurios Lietuva daug importuoja, tiksliųjų komponentų ir drožlių, gamintoja“, – sakė jis.

Vilniaus ir Pekino santykiai pastaruoju metu buvo įtempti dėl stiprėjančių Lietuvos santykių su Taivanu, kurį Kinija laiko maištaujančia provincija.

Rugpjūtį Kinija atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Vilniuje ir pareikalavo, kad Lietuva atšauktų savo pasiuntinį Pekine.

Rugsėjo pradžioje į Vilnių pasikonsultuoti grįžo Lietuvos ambasadorė Diana Mikevicini.

Šio leidinio tekstą atgaminti ir publikuoti draudžiama be raštiško UAB „BNS“ leidimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *