Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vilniaus valdžia nepateikė aiškios alternatyvos karinei tarnybai.

Massimo Introvigne

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2022 m. birželio 7 d.Teleatnikovas V. Lietuva„Byla, susijusi su Jehovos liudytojų ir sąžinės neigimu. Jehovos liudytojai tvirtina, kad dėl Biblijos priežasčių negali tarnauti karinėse ar civilinėse civilinėse organizacijose. Tiesą sakant, Jehovos liudytojai buvo pionieriai daugelyje pasaulio šalių, atvėrę kelią įstatymams, leidžiantiems atsisakyti sąžinės.

EŽTT išspręsta byla yra ypač sudėtinga, iš dalies dėl pokyčių, įsiterpusių į Lietuvos kontekstą dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo 2017 m.

Pareiškėjas, vienas iš Jehovos liudytojų Stanislavas Deliatnikovas, buvo priverstas atlikti karinę tarnybą 2015 m. Jis atsisakė dėl sąžinės ir biblinių priežasčių ir paprašė leisti dirbti valstybės tarnybą. Jo prašymas buvo atmestas, o atsisakymą patvirtino Gynybos ministerija. Jis pradėjo teisminę bylą tvirtindamas, kad turi teisę būti atleistas nuo Jehovos liudytojų religinio tarnautojo pareigų.

Tuo metu Lietuvos įstatymai numatė išimtis religiniams darbuotojams, tačiau tik tuo atveju, jei jie buvo viena iš devynių „tradicinių religijų“, įskaitant Jehovos liudytojus. Deliatnikovas teigė, kad nuostata yra diskriminacinė, o kitais atvejais ji jau buvo pateikta Lietuvos Konstituciniam Teismui, kuris nagrinės Konstituciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Deliatnikovo teismą iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Pastarasis 2017 metų liepos 4 dieną nusprendė, kad devynių „tradicinių religijų“ tarnams suteikta išimtis prieštarauja Konstitucijai. Tačiau užuot tai išplėtę visų tikėjimų ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjai visiškai panaikino šią taisyklę, sakydami, kad negali būti jokių išimčių tarnauti kariuomenėje ar atlikti „alternatyvią nacionalinio saugumo tarnybą“. Kariuomenės karininkai.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir 2017 m. rugsėjo 30 d. surado tam tikrą paramą Deliatnikovui ir paprašė karinės valdžios persvarstyti, ar jam turėtų būti leista eiti alternatyvaus civilio pareigas. Vietoje to Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2019 metų balandžio 10 dieną priėmė karinei valdžiai palankų sprendimą ir konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti Deliatnikovą nuo karo tarnybos ar pareigų nacionaliniam saugumui. Aptarnavimas.

Tuo tarpu Teleadnikovas buvo informuotas, kad į karo tarnybą jis nebus šaukiamas, nes įdarbinimo kvotą užpildo savanoriai. EŽTT teigė, kad dėl to jo prašymas nėra nepriimtinas. Tikros ir galimos pasekmės vis tiek kyla dėl to, kad Deliatnikovo teisė į sąžinę nepripažįstama.

EŽTT pažymėjo, kad „Devynioms tradicinėms religijoms“ nepriklausančių religinių bendruomenių tarnų diskriminaciją panaikino Lietuvos Konstitucinis Teismas, tačiau rezultatai buvo kiek prieštaringi. Tiesą sakant, „nors skirtumas tarp tradicinių ir netradicinių religinių organizacijų ir asociacijų tarnų buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Konstitucinio Teismo išvados rezultatas yra priešingas, nei teigė pareiškėjas. Tai yra, užuot atleidęs nuo karo tarnybos visų religinių konfesijų tarnus, tokius kaip pareiškėjas, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad joks ministras, nepaisant religinės priklausomybės ar asociacijos, negali būti atleistas nuo karo tarnybos. “

EŽTT nurodė du principus, įtvirtintus jo teismų praktikoje nagrinėjant atsisakymą atlikti karo tarnybą dėl sąžinės. Pirma, tarnybos kariuomenėje negalima atmesti vien dėl pirmenybės ar ekonominių interesų, o dėl „tikrai vykdomų“ filosofinių ar religinių įsitikinimų, kuriuos reikia gerbti. Antra, valstybės turi teisę primesti alternatyviąją tarnybą tiems, kurie atsisako dėl sąžinės, tačiau tai turi būti „tikra valstybės tarnyba“.

Lietuvos atveju EŽTT sutiko suteikti šaliai alternatyvą aktyviajai karinei prievolei, išnagrinėjęs, ar prieštaravimas sąžinei kyla iš nuoširdžių įsitikinimų. Tačiau teismas konstatavo, kad Lietuvos „alternatyvioji nacionalinio saugumo tarnyba“ nėra „tikras pilietis“. Teismas „pripažįsta faktą, kad alternatyvių Nacionalinio saugumo tarnybos darbuotojų atliktas darbas yra civilinio pobūdžio, tačiau jis neturi jokios įtakos“.

Šis darbas iš tikrųjų atliekamas „tiesiogiai prižiūrint ir kontroliuojant kariuomenę“ ir turi šešis bruožus, kurie identifikuoja jį kaip būdingą kariuomenę. Pirma, Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose „alternatyvūs nacionalinio saugumo tarnybos darbuotojai vadinami „kariškiais“ ir (arba) „kariniais rengėjais“. Antra, atliekamo darbo pobūdį paskiria kariuomenė. Įstatyme nurodyta, kad „karinis privalomasis personalas būti paskirtas atlikti alternatyviąją tarnybą įmonėse.“ „Įmonės, kuri atlieka savo darbą pagal karinę prievartą, vadovas nedelsdamas rašo kariuomenei“. [military conscript’s] Pateikiamas „mėnesinis“ paskyrimų grafikas, konkrečios užduotys, sąlygos ir darbo valandos bei kariuomenė. Šešta, „karinės prievartos“ vykdyti alternatyvias nacionalinio saugumo tarnybas „negali būti „nušalinta“ už drausmės pažeidimus įmonės, kurioje jis dirba, vadovas be kariuomenės leidimo“.

EŽTT taip pat nurodė, kad „pagal įstatymo 26 skirsnį, susijusį su prievarta, „privalomosios karinės jėgos, atliekančios“ alternatyvią nacionalinio saugumo tarnybą, jeigu ji yra mobilizuota, „gali būti šaukiama atlikti karo tarnybą“. „daugiau“ 2018 metais tokios pat pozicijos savo ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje laikėsi ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba. .

EŽTT padarė išvadą: „Lietuvoje organizacija nesugebėjo rasti teisingos pusiausvyros tarp bendruomenės interesų ir pareiškėjo giliai ir tikrai pasitikinčio pareiškėjo. Kol tai nebus suteikta, Lietuva nebūtų paisusi EŽTK nustatytų principų dėl religinių įsitikinimų atsisakymo. kaip religijos laisvės dalis.