JAV valstybės sekretorius Blinkenas Londone susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Fidanu

„Al-Monitor“ sužinojo, kad JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu Ukrainos atkūrimo konferencijos, numatytos birželio 21–22 dienomis Londone, kuluaruose.

Diplomatiniai šaltiniai „Al-Monitor“, pageidautina likti anonimiški, sakė, kad svarbiausias darbotvarkės klausimas yra nuolatiniai Turkijos prieštaravimai Švedijos stojimui į NATO. Šaltiniai daugiau detalių nepateikė ir atsisakė komentuoti, kas prašė susitikimo.

Ši konfrontacija bus pirmoji po to, kai buvęs Turkijos žvalgybos vadovas tapo užsienio reikalų ministru po gegužę vykusių parlamento ir prezidento rinkimų, per kuriuos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo valdančioji partija Teisingumo ir plėtros partija išlaikė valdžią. Birželio 8 d. Blinkenas spaudė Fidaną už Švediją sveikindamas. Valstybės departamentas atsisakė komentuoti planuojamą vyresniųjų diplomatų susitikimą.

Fidanas laikomas protingesniu nei jo pirmtakas Mevlutas Cavusoglu, todėl tikimasi, kad jis užmegs geresnius santykius su Blinkenu. Taip pat žinoma, kad Fidanas turi Erdogano ausį taip, kaip Cavusoglu niekada neturėjo, todėl jis gali būti efektyvesnis. Tačiau ar jis gali pakeisti savo viršininko nuomonę tokiais pagrindiniais klausimais, kaip Švedijos narystė NATO, ar net nuspręsti pabandyti, lieka nežinoma. Turkija atšaukė savo ankstesnius prieštaravimus dėl Suomijos įstojimui į šalį, kai pastaroji panaikino draudimą parduoti karinius ginklus Turkijai. Tačiau ir Turkija, ir Vengrija, kurios dešiniojo sparno lyderis Viktoras Orbanas buvo apkaltintas švelniu elgesiu Rusijai, blokuoja Švedijos kelią.

Šiaurės šalys pateikė prašymą stoti į NATO po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą ir taip prasidėjo didžiausias Europos teritorinis ginčas nuo Antrojo pasaulinio karo.

Jungtinės Valstijos paragino Turkiją sutikti su Švedijos stojimu laiku, kol Lietuvos sostinėje Vilniuje liepos 11–12 dienomis vyks NATO viršūnių susitikimas. Tačiau R. T. Erdoganas ir toliau cituoja Skandinavijos šalies nesugebėjimą tinkamai spręsti Turkijos saugumo problemų, ypač jos atsisakymą perduoti daug Turkijos piliečių, kuriuos Ankara laiko teroristais.

READ  „Bus dar blogiau, pamatysite“: infliacija eurais didina Lietuvos ekonomines bėdas

Į sąrašą įtraukti asmenys, tariamai susiję su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), kariaujančia ginkluotą maištą prieš Turkijos valstybę, ir kiti asmenys, susiję su Pensilvanijoje gyvenančiu pamokslininku Fethullah Gulenu, kaltinamu dėl nesėkmingo kraujo praliejimo. 2016 m. nuversti Erdoganą. Turkija taip pat nori, kad Švedija darytų spaudimą PKK remiantiems mitingams.

Gegužės pabaigoje konservatorių vadovaujama Švedijos vyriausybė pareiškė, kad atnaujino savo vidaus įstatymus dėl terorizmo, o tai buvo daroma gerokai prieš Turkijos reikalavimus, tačiau nuslėpė jos susirūpinimą, sako Švedijos pareigūnai. Stokholmas taip pat sutiko perduoti Turkijos pilietį, kuris buvo įkalintas už narkotikų laikymą Turkijoje, o vėliau prašė prieglobsčio Švedijoje. Švedai taip pat nutraukė oficialius susitikimus su Sirijos demokratinių jėgų – kurdų vadovaujamos grupuotės, kuri yra didžiausia JAV sąjungininkė kovoje su „Islamo valstybės“ grupuote Sirijoje, nariais. Nepaisant to, R. T. Erdoganas išlieka tvirtas, o jo bekompromisė pozicija puikiai vaidina nacionalistines nuotaikas artėjant itin svarbiems savivaldos rinkimams, kurie įvyks kovą.

Vištiena ir kiaušiniai

Tam tikra prasme Švedijos problemos su Turkija atspindi Ankaros ir JAV problemas. Turkija nori, kad Pentagonas sugadintų jos aljansą su Sirijos demokratinėmis jėgomis, kurios, jos teigimu, yra PKK frontas, ir siekia, kad Gulenas būtų išduotas. Vašingtonas pasakė „ne“ abiem. Tačiau keliems su SDF susijusiems pareigūnams, kurie vasarį turėjo vykti į Vašingtoną, buvo liepta sustoti, kad nesupykdytų Ankaros, „Al-Monitor“ patvirtino Sirijos kurdų pareigūnai, kalbėję be informacijos.

Vašingtonas nori sumažinti įtampą su Ankara, kurios konfliktas Ukrainoje išryškino jos strateginę svarbą Vakarams ir Kremliui. Glaudūs R. T. Erdogano santykiai su prezidentu Vladimiru Putinu leido tęsti Ukrainos grūdų pardavimą per Juodąją jūrą ir kariaujančių pusių apsikeitimą belaisviais.

Tiesą sakant, Švedija gali tapti labiau įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Turkijos auka, kuriai sumažėjus, Turkija gali uždegti žalią šviesą stoti į NATO. Turkija siekia 20 milijardų dolerių vertės naikintuvų F-16 ir beveik 80 modernizavimo rinkinių savo esamam laivynui. 2021 m. spalį priimtas užsakymas buvo priimtas po to, kai Turkija buvo pašalinta iš konsorciumo, gaminančio slaptus naikintuvus F-35. Turkija pasitraukė iš programos, nes turi Rusijoje pagamintų raketų S-400, nepaisydama pakartotinių Vašingtono reikalavimų sužlugdyti susitarimą. Kongresas Turkijai taikė papildomas sankcijas dėl 2019 metų atakos prieš Sirijos demokratines pajėgas.

READ  Lietuvos delegacija atvyksta rytoj – Taipei Times

Senatorius Bobas Menendezas, Senato Užsienio santykių komiteto pirmininkas ir įnirtingas R. T. Erdogano kritikas, sako, kad F-16 pardavimas negali būti patvirtintas, jei Turkija nesutiks leisti Švedijai prisijungti prie NATO.

Tačiau Turkija netiki, kad Menendezas pasirašys pardavimą, jei pasikliaus Švedija.

Aaronas Steinas, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis, dažnai rašantis apie Turkiją, teigia, kad keli gynybos pramonės lobistai ir veikėjai, atrodo, įtikino Turkiją, kad ji gaus tai, ką jis vadina „Saudo Arabijos gydymu“. Jis paaiškino: „Kitaip tariant, [President Joe] Bidenas galėtų paskelbti nepaprastąją padėtį ir nepaisyti Kongreso prieštaravimų F-16.

Jei administracija tai padarys, Kongresas nepatvirtins būsimo ginklų sandorio. Bideno komanda tai supranta ir nesirūpina, nes ginklų pardavimo draudimas dabar įrašytas į įstatymą“, – pažymėjo Steinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *