Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje įstrigusių irakiečių migrantų klausimą sekmadienį iškėlė Irako ir Lietuvos pareigūnai, o abiejų partijų atstovai siekė rasti bendrą ir veiksmingą būdą, kaip užbaigti imigracijos krizę.

Šiuo klausimu Irako užsienio reikalų ministras Fouadas Husseinas susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu, kuris į Irako sostinę atvyko anksčiau sekmadienį, rašo SchengenVisaInfo.com.

„Irakas sugebėjo repatrijuoti 4000 irakiečių, įstrigusių prie Baltarusijos sienos su Lietuva ir Lenkija“. Husseinas spaudos konferencijoje po derybų su Landsbergiu išsakė tokias pastabas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai kurie imigrantai iš Irako buvo įstrigę pasienyje, nenurodydami tikslaus skaičiaus.

„Jie savanoriškai grįš į Iraką, gavę sutikimą“. Jis nurodė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras savo ruožtu reikalavo, kad Irakas būtų pirmoji valstybė, baigusi kova su Baltarusija, kad sustabdytų prie ES sienų augantį migrantų skaičių.

Jis pridūrė, kad jo derybos Irake taip pat buvo skirtos būdams sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą keliose srityse.

Baltarusijos kaimynės Latvija, Lietuva ir Lenkija nuo rugpjūčio mėnesio susiduria su daugybe migrantų.

Pagal atmintinę, iki 2021 metų daugiau nei 8000 žmonių bandė nelegaliai kirsti Baltarusijos ir ES sieną į Europos šalis. Imigracijos klausimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių ES pareigūnų problemų.

Anksčiau, remiantis Baltarusijos pranešimais, Lietuvos valdžia įsakė išvežti Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje esančius migrantus. Dėl to Lietuvos valdžia susirūpinusi, kad toks žingsnis gali paskatinti dar vieną migrantų antplūdį į Lietuvą.

Tačiau neseniai Lietuvos prezidentas Kidanas Nouseta išreiškė viltį, kad dabartinė nepaprastoji padėtis šalies pasienyje su Baltarusija nebus pratęsta ilgiau nei sausio 14 d.

Lenkijos valdžia paskelbė apie planus pasienyje su Baltarusija pastatyti fizinę sieną, kad būtų išvengta dabartinio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos.

Pasak Latvijos pareigūnų, buvęs užsienio reikalų ministras Edgaras Ringwicksas pabrėžė būtinybę įgyvendinti naujus Šengeno sienų kodekso pakeitimus, kurie galėtų padėti užkirsti kelią būsimoms hibridinėms grėsmėms prie ES ir Baltarusijos sienų.