Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Vokiečių brigados startą Lietuvoje NATO apibūdino kaip svarbų žingsnį gerinant NATO pajėgų dislokavimo pajėgumus ir „svarbią dieną Bundesverui“.

„Pirmą kartą nuolat dislokuojame tokį padalinį už Vokietijos ribų“, – pirmadienį Berlyne per atsisveikinimo su pradine Lietuvos brigados vadovybe ceremoniją sakė Pistorius.

Praėjusį mėnesį prisiekęs gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas pasveikino į Vilniaus oro uostą atvykusį 21 Vokietijos karį.

Kasčiūnas sakė, kad tai „labai svarbu“ Lietuvai ir „vokiečių patikimumo įrodymas“.

Jis patikino karius, kad Lietuvos vyriausybė padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad reikiama infrastruktūra būtų pastatyta laiku.

Ministras taip pat sakė, kad niekam neturėtų kilti mintis, kad pagalbos įsipareigojimai NATO gali būti išbandyti.

Personalas padės šimtų ir galiausiai tūkstančių karių dislokavimui NATO šalyje, besiribojančioje su Lenkija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningradu.

„Žinau, kad reikia daug daugiau nuveikti, įskaitant aikštelę. Infrastruktūra turi būti tinkama, stovyklos turi būti, nakvynė turi būti”, – sakė Pistorius.

„Lietuvos pusėje reikia nuveikti daug daugiau“, – pridūrė jis. „Darysime viską, kad brigada būtų aprūpinta nuo pat pradžių“, – sakė jis kariams.

Karas Ukrainoje paskatino NATO planus sustiprinti savo rytinį flangą.

Brigada, pavadinta „Panzerbrigade 45“, turėtų pradėti veikti iki 2027 m., ją sudarys 4800 karių ir apie 200 civilių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų narių bei jų šeimų nuolatinės veiklos.

Numatoma, kad pradinė vadovybė iki 2024 m. ketvirtojo ketvirčio padidės iki maždaug 150 vyrų ir moterų.

Pagrindinė brigados dislokavimo vieta bus Rūdninkų karinis poligonas, esantis netoli Baltarusijos sienos. Lietuvos žiniomis, apie 80% karių bus dislokuoti ten, o likusieji – Rukloje vidurio Lietuvoje.

Kasčiūnas pirmadienį Lietuvos radijui sakė, kad vokiečių legionieriams tinkamų gyvenimo ir darbo sąlygų sukūrimas kainuotų apie 800 milijonų eurų (866 mln. JAV dolerių).

Vokietijos gynybos ministras Pistorius vakar vakare paragino iš naujo įvertinti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų finansavimą.

Visuomeninio transliuotojo ZDF paskelbtame interviu jis sakė, kad kalbant apie griežtas Vokietijos kredito taisykles, ji turėtų apsvarstyti, ar daryti išimtis vidaus ir užsienio saugumo iššūkiams.

Berlynas pažadėjo skirti mažiausiai 2% BVP gynybai, atitinkantį NATO savo valstybėms narėms nustatytą tikslą.

Nors vyriausybė iki šiol galėjo pasikliauti specialiu 100 mlrd.