Iron Cat specializuojasi kuriant ir parduodant novatoriškus IT sprendimus bei sprendžiant klientų iššūkius. Jie nuolatos ieško sprendimų, galinčių išskirti produktus ir paslaugas rinkoje bei atstovauti įmones konferencijose ir parodose.

Vidurio ir Rytų Europa yra viena iš svarbiausių vietų pasauliniams žaidimų kūrėjams ir studijoms, o regiono menininkai vis dažniau dirba ir su filmais, ir su žaidimais. FNE nagrinėja, kaip šie du pramogų industrijos sektoriai susiliejo ir kodėl ši kryptis svarbi jų abiejų plėtrai ateityje.

FNE: Kada buvo įkurta „Iron Cat“ ir kokios iki šiol yra jūsų pagrindinės misijos ir strateginiai projektai?

Paulius Juceris: Mūsų jauki butiko įmonė „Iron Cat“ aktyviai veikia jau apie šešerius metus. Dirbame su interaktyviais VR/AR projektais muziejams, turizmo sektoriui, švietimo sektoriui ir privatiems subjektams. Prieš tai mūsų įmonė gamino audiovizualinį turinį (pilnus filmus, autorinius filmus). Pokyčiai labai svarbūs. Vis dar gaminame istorija paremtą turinį, dažniausiai mokomą turinį, tačiau šiais laikais jis yra tik interaktyvus.

FNE: Kokia situacija šiuo metu Lietuvos žaidimų industrijoje ir kuo ji išsiskiria iš kitų šalių pramonės?

Paulius Juceris: Tai sparčiai auganti ir dinamiška, o štai žaidimams čia, Lietuvoje, atėjo įdomūs laikai. Tai palyginti jauna ir nauja, todėl bendruomenė yra labai įtempta ir palanki. Talentų – tiek vietinių, tiek užsienio – labai daug, o mažoms šalims ir mažoms rinkoms svarbu laikytis išvien ir konkuruoti su didžiosiomis studijomis. Pramonė kasmet sparčiai auga, atsiranda vis daugiau naujų žaidimų studijų.

FNE: vaizdo žaidimai ir filmai sparčiai artėja ir susiduria. Kaip tai atsispindi Lietuvoje, ar imamasi kokių nors iniciatyvų šiuos du sektorius suartinti?

Paulius Juceris: Taip, tai teisinga. Tai palyginti nauja, todėl klasikinėms finansavimo agentūroms tai yra didžiulis iššūkis prisitaikyti, nes pinigų niekada neužtenka visiems. Yra renginių, kuriuose akcentuojamas interaktyvus vaizdinis pasakojimas lauke, naudojant žaidimų patirtį (visus jutiklius) ir vaizdinius elementus (projektorius, LED ekranus ir kt.), ir jie yra labai populiarūs (pvz., Vilniaus šviesos festivalis). Į šį reikalą taip pat investuoja privatus ir viešasis sektoriai (muziejai, turizmo centrai ir mokyklos).

Čia taip pat yra keletas iniciatyvų kūrybingiems žmonėms. į Lietuvos kino centre finansuoja mišrių medijų projektų kūrimą ir kūrimą, ir Lietuvos kultūros taryba Taip pat finansuojami mišrios žiniasklaidos projektai. Net sklando gandai, kad Lietuvos kultūros ministerija Lietuvos inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos inovacijų agentūra, pradės labai įdomią ARTTECH iniciatyvą, kurios metu menininkai bus skatinami derinti technologijas ir meną kuriant unikalius projektus.

FNE: Ar turite patirties naudojant vaizdo efektus, susijusius su žaidimais? Ką galite papasakoti apie savo patirtį ir viziją žaidimų kino teatruose ir svarbu paminėti AR/VR turinio kūrimą?

Paulius Juceris: Na, o kol kas turime tik technologines ribas, nes ne visos mašinos (kompiuteriai) ar VR akiniai gali susidoroti su tuo, ką nori matyti ir vystyti mūsų kūrybinis protas. Kinematografija ir kūrybiniai vizualiniai naratyvai tampa vis svarbesni, ypač virtualioje realybėje. Štai kodėl VR dažnai sakome, kad kuriame patirtį, o ne žaidimus. Ši patirtis paprastai sutelkta į garsą, kiną, animaciją ar vaizdo efektus.

Be to, kartais jis derinamas su trečiosios šalies aparatine įranga, kad būtų sukurtas vėjas (ventiliatoriai), kvapas (kvapų skleidėjas) arba šiluma (šildytuvas), kurie užprogramuojami kartu su patirtimi. Vaizdinis pasakojimas dažniausiai yra mūsų darbo esmė, todėl turinys turi būti įtraukiantis ir sukurti įspūdį, o ne tik smagus žaidimas ar sąveika.

Vieno iš mūsų naujausių Lietuvos kelionių kūrinių pavyzdys yra etnografijos įkvėpta patirtis – Folkloro skrydis virš Lietuvoskurį sukūrėme tik 3D formatu, naudodami vaizdo nuskaitymą.

FNE: Ką galite papasakoti apie savo animacinę istoriją apie Gargždų miestą?

Paulius Juceris: Gargždų kino animacija buvo eksperimentinė animacija, naudojant 3D judesio grafiką, sumaišytą su 2D iliustracijomis ir specialiaisiais efektais. Tai buvo įdomus eksperimentas, nes reikėjo rasti būdą, kaip nebrangiai, bet efektyviai sukurti 10 minučių trukmės animaciją su ribotu biudžetu ir terminais. Taigi, kurdami šias „2.5D“ animacijas naudojome daugybę skirtingų technikų ir programinės įrangos.

FNE: Kokius lietuviškus žaidimus rinktumėtės iš savo kolekcijos, sulaukusios tarptautinės sėkmės?

Paulius Juceris: Daugiausia dirbame vietoje ir nekuriame klasikinių žaidimų. Sakyčiau, mūsų neseniai sukurtas „Travel Lithium“ (Folkloro skrydis virš Lietuvos) sulaukė didžiausios tarptautinės sėkmės, nes buvo parodytas NATO viršūnių susitikime Vilniuje tarptautinių svečių akivaizdoje, kur sulaukė didelio dėmesio ir buvo palankiai įvertintas. Ji netgi sulaukė vienos delegacijos (manau, kad tai buvo JAV delegacija) plojimų.

FNE: Ar Lietuvoje yra filmų, animacinių filmų ir serialų, iš kurių kuriami žaidimai, ar žaidimų, iš kurių kuriami filmai, animaciniai filmai ar serialai?

Paulius Juceris: Pavyzdžiui, yra populiarūs atskiri eksperimentai Angelų takas Kristinos Buožytės – virtualios realybės patirtis apie garsų lietuvių tapytoją ir kompozitorių MK Čiurlionį. Labai pasisekė, čia net filmas apie kompozitorių.

Manau, kad yra daug kuriamų ar net jau rinkoje esančių projektų, kurie yra paremti filmais ar žaidimais. Didesniuose žaidimuose ar filmuose dabar naudojama VR reklamai, o atvirkščiai, VR naudoja kiną ir animaciją, kad reklamuotų VR patirtį.

FNE: Kokia yra prekybos apimtis ir koks tikimasi augimo tempas regione? Ar yra įmonių, susijusių su žaidimais ir filmais, kas jos yra ir kuo jos užsiima?

Paulius Juceris: Kasmet žaidimų ir kino industrijos augimas Lietuvoje vis spartėja. Ir mes tikimės, kad jis dar labiau padidės, ypač dabar, kai galite pradėti derinti abu, kad sukurtumėte virtualią filmų ar reklamų filmavimo aplinką. Jau yra studijų, kurios užsiima judesio fiksavimu, virtualia produkcija ir interaktyviais dalykais.

Susidomėjimas šia sritimi taip pat sparčiai auga, nes reikia kurti vizualiai patrauklesnį turinį. Tuo besispecializuojančių įmonių Lietuvoje nėra daug, dažniausiai platus garso efektų ar žaidimų asortimentas. Tačiau mūsų įmonė dabar sutelkia dėmesį į tai. Manau, kad visiems viskas gerai. Rinka nėra didžiulė, tačiau kokybiško kino turinio poreikis yra didelis.

FNE: Kaip manote, kaip vystosi kino ir žaidimų industrijos santykiai?

Paulius Juceris: Tikiu, kad ateitis yra šviesi, ir tarp jų bus vis daugiau bendradarbiavimo. Tai naudinga abiem. Atsiranda vis daugiau technologijų ir programinės įrangos pavyzdžių, kurios daugiausia naudojamos žaidimų pramonėje, o dabar naudojamos filmuose ir atvirkščiai (realaus laiko grafikos varikliai, vaizdo efektų programinė įranga, judesio fiksavimas, 3D skenavimas). Sukurkite virtualias grupes, virtualius ginčų rekvizitus ir kt.

Yra net keletas eksperimentinių filmų, kuriuose interaktyvumas sukuria naują patirtį žiūrovams. Tikrai įdomu būti to dalimi ir galvoti apie naujus būdus, kaip panaudoti technologijas kurdami naujus ir įdomius projektus.