Iron Cat specializuojasi kuriant ir parduodant kūrybiškus IT sprendimus bei sprendžiant klientų iššūkius. Jie nuolatos ieško sprendimų, galinčių išskirti produktus ir paslaugas rinkoje bei atstovauti įmones konferencijose ir parodose.

Vidurio ir Rytų Europa yra viena iš svarbiausių pasaulinių žaidimų kūrėjų ir studijų vietų, o regiono menininkai vis dažniau dirba tiek filmuose, tiek žaidimuose. FNE nagrinėja, kaip šie du pramogų pramonės sektoriai susilieja ir kodėl ši tendencija yra svarbi jų abiejų plėtrai ateityje.

FNE: Kada buvo įkurta „Iron Cat“ ir kokios iki šiol yra jūsų pagrindinės užduotys ir strateginiai projektai?

Paulius Jusserius: Mūsų jauki butiko įmonė „Iron Cat“ aktyviai veikia jau apie šešerius metus. Dirbame su interaktyviais VR/AR projektais muziejams, turizmo sektoriui, švietimo sektoriui ir privatiems subjektams. Prieš tai mūsų įmonė gamino audiovizualinį turinį (pilnametražius filmus, autorinius filmus). Pokyčiai labai svarbūs. Vis dar kuriame istorija paremtą turinį, dažniausiai mokomą turinį, tačiau šiais laikais jis tiesiog interaktyvus.

FNE: Kokia situacija šiuo metu Lietuvos žaidimų industrijoje ir kuo ji išsiskiria iš kitų šalių pramonės?

Paulius Jusserius: Jis sparčiai augantis ir dinamiškas, o štai žaidimams čia, Lietuvoje, atėjo įdomūs laikai. Jis mažas ir palyginti naujas, todėl bendruomenė yra įtempta ir ją labai palaiko. Talentų – tiek vietinių, tiek užsienio – labai daug, o mažoms šalims ir mažoms rinkoms svarbu laikytis išvien ir konkuruoti su didžiosiomis studijomis. Pramonė kasmet sparčiai auga, atsiranda vis daugiau naujų žaidimų studijų.

FNE: vaizdo žaidimai ir filmai greitai artėja vienas prie kito ir susiduria. Kaip tai atsispindi Lietuvoje, ar imamasi kokių nors iniciatyvų šiuos du sektorius suartinti?

Paulius Jusserius: Taip, tai teisinga. Tai palyginti nauja, todėl klasikinėms finansavimo įstaigoms tai yra didelis iššūkis prisitaikyti, nes pinigų niekada neužtenka visiems. Yra renginių, kuriuose akcentuojamas interaktyvus vizualinis pasakojimas lauke, naudojant žaidimų patirtį (visus jutiklius) ir vizualinius elementus (projektorius, LED ekranus ir kt.), kurie yra labai populiarūs (pvz. Vilniaus šviesos festivalis). Į tai investuoja ir privatus bei viešasis sektoriai (muziejai, turizmo centrai, mokyklos).

Čia taip pat yra keletas iniciatyvų kūrybingiems žmonėms. į Lietuvos kino centre Finansuoja mišrios medijos projektų kūrimą ir kūrimą, ir Lietuvos kultūros taryba Taip pat finansuojami mišrios žiniasklaidos projektai. Net sklando gandai, kad Lietuvos kultūros ministerija Lietuvos inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos inovacijų agentūra, pradės labai įdomią ARTTECH iniciatyvą, kurios metu menininkai bus skatinami derinti technologijas ir meną kuriant unikalius projektus.

FNE: Ar turite patirties naudojant vaizdo efektus, susijusius su žaidimais? Ką galite papasakoti apie savo patirtį ir viziją žaidimų kinematografijoje ir, svarbu paminėti, AR/VR turinio kūrimą?

Paulius Jusserius: Na, kol kas turime tik technologines ribas, nes ne visi įrenginiai (kompiuteriai) ar VR ausinės gali susidoroti su tuo, ką nori matyti ir vystyti mūsų kūrybingi protai. Kinas ir kūrybiniai vizualiniai naratyvai tampa vis svarbesni, ypač virtualioje realybėje. Štai kodėl VR paprastai sakome, kad kuriame patirtį, o ne žaidimus. Ši patirtis paprastai sutelkta į garsą, kiną, animaciją ar vaizdo efektus.

Be to, kartais jie derinami su trečiųjų šalių įrenginiais, kad būtų sukurtas vėjas (ventiliatoriai), kvapas (kvepalų skleidėjas) arba šiluma (šildytuvas), kurie užprogramuojami kartu su patirtimi. Vaizdinis pasakojimas dažnai yra mūsų darbo esmė, todėl turinys turi būti patrauklus ir sukurti jausmą, o ne tik linksmą žaidimą ar bendravimą.

Vienos iš naujausių mūsų naujovių Lietuvos kelionėms pavyzdys yra etnografijos įkvėpta patirtis – Folkloro kelionė po Lietuvąkurį sukūrėme tik 3D formatu naudodami nuotraukų nuskaitymus.

FNE: Ką galite papasakoti apie savo animacinę istoriją apie Gargždų miestą?

Paulius Jusserius: Gargždų kino animacija buvo eksperimentinė animacija, naudojant 3D judesio grafiką, sumaišytą su 2D iliustracijomis ir specialiaisiais efektais. Tai buvo įdomus eksperimentas, nes reikėjo rasti būdą, kaip nebrangiai, bet efektyviai, su ribotu biudžetu ir per ribotą laiką sukurti 10 minučių animaciją. Taigi, kurdami šias „2.5D“ animacijas, naudojome daugybę skirtingų metodų ir programinės įrangos.

FNE: Kokius lietuviškus žaidimus rinktumėtės iš savo kolekcijos, sulaukusios tarptautinės sėkmės?

Paulius Jusserius: Dažniausiai dirbame vietoje ir nekuriame klasikinių žaidimų. Sakyčiau, kad mūsų neseniai sukurta „Travel Lithium“ (Folkloro kelionė po Lietuvą) sulaukė didžiausios tarptautinės sėkmės, nes buvo parodytas NATO viršūnių susitikime Vilniuje tarptautinių svečių akivaizdoje, kur sulaukė didelio dėmesio ir buvo palankiai įvertintas. Ji netgi sulaukė vienos delegacijos (manau, kad tai buvo JAV delegacija) plojimų.

FNE: Ar Lietuvoje yra filmų, anime ir serialų, iš kurių gaminami žaidimai, ar žaidimų, iš kurių kuriami filmai, anime ar serialai?

Paulius Jusserius: Yra atskiri eksperimentai, kurie yra populiarūs, pvz Angelų takas Kristinos Buožytės – virtualios realybės patirtis apie garsų lietuvių tapytoją ir kompozitorių MK Čiurlionį. Taip pasisekė, čia net filmas apie kompozitorių.

Manau, kad rinkoje yra daug kuriamų ar net jau esančių projektų, kurie yra paremti filmais ar žaidimais. Didesniuose žaidimuose ar filmuose dabar naudojama VR reklamai, ir atvirkščiai, VR naudoja kiną ir animaciją, kad reklamuotų VR patirtį.

FNE: Kokia yra prekybos apimtis ir koks tikimasi augimo tempas regione? Ar yra žaidimų ir filmų pramonės įmonių, kas jos yra ir kuo jos užsiima?

Paulius Jusserius: Kasmet žaidimų ir kino industrijos augimas Lietuvoje vis spartėja. Tikimės, kad jis dar labiau išaugs, ypač dabar, nes galite pradėti maišyti abu, kad sukurtumėte virtualią filmų ar reklamų filmavimo aplinką. Jau yra studijų, užsiimančių judesių fiksavimu, virtualia gamyba ir interaktyviais dalykais.

Susidomėjimas šia sritimi sparčiai auga ir dėl poreikio kurti vizualiai stulbinantį turinį. Tuo besispecializuojančių įmonių Lietuvoje nėra daug, dažniausiai platus garso efektų ar žaidimų asortimentas. Tačiau mūsų įmonė dabar sutelkia dėmesį į šį klausimą. Manau, kad visiems viskas gerai. Rinka nėra didelė, tačiau kokybiško kino turinio poreikis pastebimas.

FNE: Kaip manote, kaip vystosi kino ir žaidimų industrijos santykiai?

Paulius Jusserius: Tikiu, kad ateitis yra šviesi, ir tarp jų bus vis daugiau bendradarbiavimo. Tai naudinga abiem. Atsiranda vis daugiau žaidimų pramonėje dažniausiai naudojamų technologijų ir programinės įrangos pavyzdžių, kurie dabar naudojami filmuose ir atvirkščiai (realaus laiko grafiniai varikliai, vaizdo efektų programinė įranga, judesio fiksavimas, 3D skenavimas). Kurkite virtualius rinkinius, virtualius nuotraukų rekvizitus ir kt.

Yra net keletas eksperimentų su filmais, kurie taiko interaktyvumą, kad sukurtų naują patirtį žiūrovams. Tikrai įdomu būti to dalimi ir galvoti apie naujus būdus, kaip panaudoti technologijas kurdami naujus ir įdomius projektus.