FNE at Meeting Point Vilnius 2023: keturi lietuviški projektai jau greitai

Projektuose – du vaidybiniai dokumentiniai filmai ir du vaidybiniai filmai, kuriuos režisavo Arturas Jevdokimovas, Joris Skudra, Lina Luzetti, Nirejus Meliris ir Signe Berková.

Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis

Lietuvių režisierius Arturas Jevdukimovas vaidina dokumentinio filmo postprodukciją Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis, kuri yra pradinėje grubaus pjovimo stadijoje. Numatoma išleidimo data yra 2023 m. lapkričio mėn.

Aštuoniasdešimt procentų europietiškų Kalėdų eglučių užauginamos Danijoje iš sėklų, surinktų nedideliame Gruzijos regione. Sėklos skinamos kiekvieną rudenį Gruzijoje, vėliau parduodamos danams, kurie septynerius metus augina sodinukus, kad galėtų parduoti visoje Europoje. Gruzininės eglės užauga iki 60 metrų, o norėdami pasiekti geriausius spurgus, rinkėjai turi kopti į viršų. Kartais jie praranda pusiausvyrą ir krenta. Kalėdų eglutė, pažįstamas šventinis augalas, keliauja per šalis ir kultūras, o linksmas šurmulys paneigia milijardinį verslą ir kasdienę veikėjų kovą dėl išlikimo.

„Pristatydama kankorėžių rinkėjų ir medžių augintojų gyvenimus, noriu atskleisti jausmus, kurie žmones vienija nepaisant istorinių, socialinių, kultūrinių ar etninių skirtumų. Filmas privers žiūrovus juoktis ir aikčioti. Siekiu plačių jausmų auditoriją“, – sakoma Arturo Jevdokimovo pranešime. Nuo nostalgiškų vaikystės prisiminimų iki užuojautos vargšams ir išnaudojamiems kūgių rinkėjams.

Filmą prodiusavo Ringailė Lesčinskienė per AnaBen kartu su „GotFat Productions“ (Danija) ir „Funky Production House“ (Gruzija).

Projekto finansiniai partneriai – Lietuvos kino centras (LKC), Danijos Vakarų filmų fondas, „DR Sales“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT).

Bendras biudžetas – 254 300 eurų.

Boozerskis: Fokusas

Režisierius Joris Skudra vėluoja kurti savo pirmąjį ilgametražį dokumentinį filmą Boozerskis: FokusasJį planuojama baigti iki 2023 metų pabaigos.

Dokumentinis filmas nagrinėja artimus menininkų santykius ir kontekstą, kuriame jie gyvena, daugiausia dėmesio skiriant asmeninei lietuvių fotografo Romualdo Bugirskio kelionei. Žiūrovai seka psichologinį kūrybiškumo poveikį slegiančiomis Sovietų Sąjungos sąlygomis ir lankstumą, reikalingą prisitaikyti prie naujo gyvenimo kapitalizmo sąlygomis. Filmas skatina apmąstymus apie meno galią formuoti ir būti formuojamas politinių jėgų bei iššūkius, su kuriais susiduria menininkai ieškant savo vietos besikeičiančiose realybėse.

READ  Kaip Saulio Bellow dokumentinio filmo premjera, pažvelkite į jo gyvenimą per JTA archyvą

„Šis filmas yra apie sunkų menininko gyvenimą. Jis turi prisitaikyti ir atsidurti kintančioje realybėje”, – sakė režisierius. Bendras biudžetas – 120 000 eurų, iš kurių jau yra užtikrinta 110 000 eurų. Projektas sulaukė paramos. iš Lietuvos kino centro (LKC).

Gohatsu

Naratyvinis filmas Gohatsu Režisieriai Lina Lūžytė ir Nerijus Mileris šiuo metu vyksta postprodukcijoje.

Japoniškas žodis Gohatsu Apibūdinamas reiškinys, kai norisi išnykti be pėdsakų. Filmas sukasi apie Liną, 35 metų moterį, dirbančią morge. Vieną dieną nutinka keistas dalykas, kai Lina pasiima moterį, kad sužinotų apie jos vyrą, žuvusį per sprogimą. Moteris patvirtina, kad tai yra jos vyras, tačiau ji elgiasi taip keistai, kad Linai atrodo, kad ji meluoja. Lena kelias dienas ilsisi nuo darbo ir, kaip tikras detektyvas, ima sekti retus signalus. Tačiau netrukus ji supranta, kad jai ne tiek rūpi dingusio vyro paieška, kiek labiau susižavi dingimo idėja.

Gohatsu „Tai ne laikinas išsiblaškymas ar poreikis atsitraukti, o radikali transformacija, kai ištrinama visa žmogaus istorija ir pats žmogus“, – sakoma režisierių pranešime.

Filmą planuojama išleisti 2023 m. rudenį. Jį prodiusuoja Olgana Kim per Olgana Kim Studios. į Lietuvos kino centre ir nacionalinis radijas LRT Jie remia projektą.

Bendras biudžetas – 1 milijonas eurų.

Lotosas

Studija Uljana Kim taip pat yra latvių vaidybinio filmo bendraprodiuserė Lotosas Režisierė Seni Berkova, šiuo metu yra montažo stadijoje.

Pabaltijo vokietė Alice von Trotta 1919 m. grįžo į savo tėvo rūmus Latvijoje. Viešnagės metu ji susitiko su vietiniais darbininkais, kurie demonstravo priešiškumą. Be to, Alisa sužino, kad ji buvo įviliota į spąstus. Jie planuoja manipuliuoti Alisą, kuri Prancūzijoje gavo gerą išsilavinimą, tačiau jai taip pat buvo amputuota koja. Jie nusprendžia panaudoti Alisos sumanumą ir meninę prigimtį, kad per meną – nebyliojo filmo – užvaldyti šalį. Bandydama ištrūkti iš dekadentiškų „draugų“ gniaužtų, Alisa susitinka su latvių kino entuziastais, kurie kuria savo nebyliojo filmo kūrimą. Leisdama laiką jų kompanijoje, ji išmoksta montuoti filmus ir pradeda kurti savo eksperimentinį filmą.

READ  Kaip per pandemiją pasikeitė klasikinė muzika?

„Tai labai intensyvus filmas, jungiantis skirtingus stilius ir žanrus, o svarbiausia tai gyva istorija apie moterų įgalinimą ir savęs atradimo bei atgimimo per kūrybą istorija“, – sakė Sene Berkova.

Filmą prodiusuoja Dominikas Jarmakovičius ir Robertsas Vinovskis studijinis lokomotyvas Su 850 000 eurų biudžetu.

Numatoma išleidimo data yra 2023 m. rudenį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *