Tiems, kurie svarsto apie fintech verslo pradžią Vilniuje, miestas turi puikias galimybes teikti tinklų kūrimą ir paramą. „Lietuva siūlo puikias sąlygas pradėti ir vykdyti verslą“, – sako Batiuliani. Vyriausybė remia startuolius per investicinius fondus, dotacijas ir pagreitinimo programas. Be to, yra galimybių dalyvauti konkursuose, sutelktinio finansavimo ir pretenduoti į rizikos kapitalo fondus“.

Mieste veikia „fintech“ bendradarbystės centras „Rockit Vilnius“, kuris yra verslininkų ir novatorių susitikimo vieta. Šalies fintech sektoriui atstovauja dvi skirtingos asociacijos – „Fintech Hub LT“ ir „Fintech Lithuania“, o aplink Vilnių yra puiki galimybė žmonėms užmegzti ryšius ir dalytis žiniomis. Užimtiems profesionalams, keliaujantiems mieste ar iš jo, nuo Vilniaus centro iki oro uosto vartų galima nuvažiuoti maždaug per 30 minučių.

„Daugelis įmonių noriai dalijasi savo patirtimi įvairiuose renginiuose – susitikimuose, hakatonuose, diskusijose“, – sako „Bankera“ Vytautas Karalevičius. „Didelė rizikos kapitalo fondų ir akceleratorių koncentracija leidžia nesunkiai pradėti naujus verslus, prie rinkos plėtros prisideda vietos organizacijos, tokios kaip Infobalt ir Fintech Hub, o viešosios institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas, Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansai, taip pat yra draugiški fintech.

Mažuose miesteliuose laukia įnirtinga kova dėl geriausių talentų

Nepaisant teigiamų aspektų, vis dar yra dalykų, kuriuos Karaleviius norėtų patobulinti, kad Vilnius įtvirtintų savo, kaip fintech taško, pozicijas. „Nors darbas Vilniuje padeda išlikti kokybiškos darbo rinkos viduryje, konkurencija dėl darbuotojų yra arši, o talentų trūkumas – kritinis“, – sako jis.

Technologijų įmonės ir jų talentų įgijimo komandos nenuilstamai stengiasi, kad jų darbuotojai būtų laimingi, o potencialūs darbuotojai domėtųsi savo įmonėmis. Konkurencija dėl naujų talentų pakelia atlyginimus iki tokio lygio, kad miestas praranda vieną iš konkurencinių pranašumų – galimybę įpirkti darbo jėgą. Tikimės, kad valdžia, universitetai ir įmonės suvienys jėgas ir padarys viską, kad didėtų kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

Be to, valstybės institucijos dažnai nepajėgia konkuruoti su nuolat augančiomis įmonėmis atlyginimų lūkesčiais. Taigi talentingiausi specialistai dirba privačiame sektoriuje. Taigi, vyriausybės institucijos gali suteikti tik ribotas žinias ir išteklius, kai reikia remti jaunas „fintech“ įmones plėtojant savo verslą.

Ar fintech įmonės neišvengiamai pasitrauks iš Lietuvos?

Bendra „Fintech Frontiers“ serijos tema yra ta, ar mažesni technologijų centrai iš tikrųjų gali išlaikyti sėkmingesnius startuolius. Ar neišvengiama, kad kai įmonė vystysis, ji turės ambicijų, kurioms Vilnius neprilygs?

Viena iš šių perleistų įmonių yra OndatoKYC atitikties teikėjas, įkurtas Vilniuje 2018 m. Vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius, liodas canapenesJis paaiškina: „Nusprendėme perkelti savo būstinę į JK dėl kelių priežasčių. Pirma, norėjome daugiau dėmesio skirti JK rinkai, kuri, nepaisant „Brexit“, vis dar yra Europos finansų centras. padėjo pritraukti naujų komandos narių Visa tai padėjo pasiekti aukštesnį įsiskverbimo į rinką lygį. Antra, reguliacinė aplinka yra palanki naujo verslo pradžiai ir rizikos kapitalui. Lietuva atsilieka šioje perspektyvoje. Jos įstatyminė bazė nėra lanksti. pritraukti investicijų iš rizikos kapitalo“.

„Investuok Lietuvoje“ praneša, kad viešosios ir privačios suinteresuotosios šalys kuria naujas finansinių technologijų gaires, kurios palengvintų naršymą reguliavimo aplinkoje. Jis priduria, kad Lietuvos bankas nuolat skatina tiesiogines konsultacijas, steigia fintech įmonių reguliavimo apsaugos fondą, buvo atsakingas už Tarptautinio kovos su pinigų plovimu centro, kuris paskatino Lietuvos fintech ekonomiką, sukūrimą.

„Bankeros“ planas – ne perkėlimas, o labiau plėtra, kaip aiškina Karalevičius: „Mūsų organizacija jau beveik dešimtmetį dirba su kitu „fintech“ projektu Vilniuje ir artimiausiu metu neplanuojame niekur kraustytis. Skirtingai nei perkraustymas, plečiamės įvairiose šalyse, šiuo metu turime biurus ar bent nedidelę darbo jėgos dalį ne tik Vilniuje, bet ir antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune bei kitose šalyse – Estijoje, Ispanijoje, Monake ir Pietų Korėjoje. “.