Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas Sutelkti dėmesį į verslą

Autorius: Evelina Verbeek, „Invest Belgium“ vyresnioji patarėja investicijoms verslo paslaugų ir IRT klausimais

Jei kada nors už ką nors mokėjote internetu, galiu beveik garantuoti, kad procese dalyvavo „fintech“ įmonė. Nuo mokėjimų gavimo iki tarpvalstybinių operacijų palengvinimo – šimtai dažnai nematomų paslaugų teikėjų palengvina ir užtikrina mūsų finansinį gyvenimą. Tai ypač pasakytina apie Europą, kur plačiai taikomi atviros bankininkystės principai reiškia, kad tradiciniai bankai iš tikrųjų privalo teikti taikomųjų programų sąsajas (API) licencijuotoms ir reguliuojamoms trečiosioms šalims. Nors ES lygmens taisyklės taikomos visoms bloko šalims, vietos valdžios vaidmuo skatinant inovacijas finansų srityje yra labai svarbus. Šiame straipsnyje norėčiau apibūdinti strateginį požiūrį, kurio Lietuva ėmėsi siekdama pakelti savo fintech ekosistemą į kitą lygį.

Fintech centras su konkrečiu verslo planu

Turėdama daugiau nei 260 fintech įmonių kiekviename įsivaizduojamame sektoriuje, Lietuva jau galėtų pretenduoti į didžiausio Europos fintech centro titulą. Ši pozicija pasiekta sutelktomis šalies vyriausybės, Lietuvos banko ir daugybės institucijų bei asociacijų, tikinčių inovatyvių technologijų transformaciniu potencialu, pastangomis. Lietuva siūlo fintech įmonėms sunkiai įveikiamą verslui palankios reguliavimo aplinkos derinį su efektyviais licencijavimo procesais ir gausiu talentų telkiniu programinės įrangos kūrimo, AML/atitikties, klientų aptarnavimo ir operacijų srityse.

Lietuvos strateginis tikslas dabar yra stiprinti savo, kaip Europos aukštos pridėtinės vertės fintech centro, pozicijas, skatinant kokybinį sektoriaus augimą. Tai apima atvėrimą daugiau įmonių, ieškančių naujoviškų sprendimų, reikalingų įgūdžių bazės kūrimą, rizikos valdymo procedūrų tobulinimą ir informuotumo didinimą. Neseniai visi šie užmojai buvo įkalti į akmenį pristačius Lietuvos 2023–2028 m. FinTech strategiją. Lietuvos finansų ministerijos kartu su šalies „fintech“ bendruomene parengta strategija apima 5 pagrindinius principus:

Pirmas principas: Kokybinės finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje rėmimas.

Antrasis principas: Inovatyvių FinTech sprendimų pritraukimas į Lietuvą.

Trečias principas: Užtikrinti, kad Lietuva būtų FinTech kompetencijos centras.

Ketvirtas principas: Užtikrinti, kad Lietuva būtų saugi ir patikima jurisdikcija.

· Penktasis principas: Užtikrinti, kad Lietuva pasaulyje būtų pripažinta kaip Europos FinTech centras.

Kiekviename principe yra mini planas su atsakingomis suinteresuotosiomis šalimis, ambicingi ir lengvai sekami KPI, pavyzdžiui, fintech įmonių aptarnaujamų klientų skaičiaus padidinimas Lietuvoje nuo 25 iki 35 mln. Tai įkūnija gerąją viešojo ir privačiojo sektorių bendro kūrimo ir bendradarbiavimo praktiką, kuri iki šiol buvo labai svarbi sektoriaus sėkmei.

Statymas ant tvirto pagrindo

Vienas iš mažos šalies, turinčios didžiulių ambicijų, privalumų yra tai, kad ji gali būti mobili ir greita, ypač turint tvirtą planą. Strategija paremta ilgamete plėtra, augimu ir eksperimentavimu, kurie atvedė į tikrai klestintį sektorių, kuriame dirba daugiau nei 7000 specialistų ir daugiau nei 260 įmonių. Strategija taip pat apima visus žingsnius, kurių sektorius jau ėmėsi didindamas savo atsparumą ir patrauklumą, įskaitant Lietuvos banko Naujų rinkos dalyvių programą, pirmąją specializuotą AML/CFT sertifikavimo programą Baltijos šalyse ir oficialų prašymą priimti AML programą. AMLA agentūra Lietuvoje.

Tolimesnė sektoriaus plėtra turės teigiamos įtakos Lietuvoje veikiančių pasaulinių verslo paslaugų centrų sąlygoms. Ši šalis jau yra patikima vieta finansinėms institucijoms, tokioms kaip „Western Union“ ir „Nasdaq“, taip pat didžioji dalis Skandinavijos bankų sektoriaus. Į finansus orientuoti centrai čia ne tik tvarko kasdienes funkcijas, bet ir kuria bei pristato produktus, pavyzdžiui, „Danske Bank“ internetinės bankininkystės programėlę „MobilePay“, kuria dabar naudojasi 90 % išmaniųjų telefonų savininkų Danijoje. Daugiau darbo ir talentų „FinTech“ srityje pasauliniai verslo paslaugų centrai turės prieigą prie naujų bendro kūrimo galimybių.

Verta paminėti, kad didžioji dalis pasaulinių verslo paslaugų ir fintech operacijų yra susitelkusios į Lietuvos sostinę Vilniuje, kuri šiemet užėmė pirmąją vietą Verslui palankaus miesto suvokimo indekse besiformuojančioje Europoje. Kitais metais mieste taip pat įsikurs didžiausias Europoje technologijų miestelis, kurio vertė 100 mln. 2024 m. pabaigoje „Tech Zity“ bus baigta dirbti 5 000 skaitmeninių ekosistemų darbuotojų, kurių daugelis neabejotinai dirbs „fintech“ srityje.

Daugiau sinergijos

„Boston Consulting Group“ duomenimis, visame pasaulyje finansinių technologijų pramonė iki 2030 m. išaugs šešis kartus ir pasieks 1,5 trilijono USD pajamų ir sudarys ketvirtadalį visų bankų vertinimų. Konkurencinis spaudimas iš skaitmeninių bankų ir kitų finansinių technologijų įmonių keičia sektorių, verčia tradicinius bankus diegti naujoves ir neatsilikti nuo vyraujančių tendencijų. Finansų ateitis atrodo įdomi, ir aš tikiu, kad Lietuva bus viena iš tų vietų, kur ši industrija susiformuos!