Europos Sąjunga patvirtino finansinės paramos paketą Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo Kinijos prekybos embargo Baltijos šaliai.

Antradienį patvirtintas 130 mln. eurų (138,8 mln. JAV dolerių) fondas galės gauti paskolas iki 5 mln. Paskolas, kurios turi būti grąžintos per 24 mėnesius, galės gauti visų sektorių įmonės, išskyrus finansus, žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą.

Pagal ES valstybės pagalbos taisykles Lietuvos įmonės galės kreiptis dėl paskolų iš vyriausybės Vilniuje, kad galėtų naudotis alternatyviais tiekėjais, o ne Kinija, arba įeiti į naujas rinkas, jei bus iššalusios iš Kinijos ekonomikos.

Lietuvos prekyba su Kinija smarkiai sumažėjo po to, kai lapkritį Vilnius leido Taivanui savo vardu atidaryti diplomatinę biurą, paaštrinant ir taip įtemptus Europos Sąjungos ir Pekino santykius.

Pekinas, laikantis Taivaną atsiskyrusia provincija, neturinčia teisės į diplomatinį atstovavimą, tvirtina, kad „Taivano atstovybės“ paskyrimas pažeidžia vienos Kinijos principą, kurį neigia Lietuva ir Europos Sąjunga.

Lietuvos eksportuotojai tebėra įšaldyti dėl Taivano biuro ginčo su Pekinu

Kitų Europos šalių įmonės taip pat susidūrė su muitinės problemomis Kinijoje dėl lietuviškų dalių naudojimo savo gaminiuose, teigia ES ir Lietuva.

Pirmųjų trijų 2022 metų mėnesių Kinijos muitinės duomenys rodo, kad Lietuvos siuntos į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką sumažėjo 76,6 proc.

Kinijos misijos prie ES atstovas sakė, kad „Kinija visada laikėsi PPO taisyklių“ ir „kaip ES naudoja savo lėšas, priklauso ES“.

„Pažymėtina, kad visas reikalas tarp Kinijos ir Lietuvos yra aiškus“, – pridūrė atstovas. „Lietuva atsisakė savo įsipareigojimų ir sukūrė klaidingą įspūdį apie „viena Kinija, vienas Taivanas“ pasaulyje. Tai pakirto Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei sugadino verslo pasitikėjimą dviem šalimis.

Paskelbdama paskolų programą, ES sakė: „Komisija mano, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga, kad padėtų įmonėms, nukentėjusioms nuo išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl Kinijos prekybos apribojimų, perorientuoti savo verslo strategijas.

01:48

Taivano šalininkai stoja į eilę pirkti lietuviško romo, kurio gamybą nutraukė žemyninė Kinija

Taivano šalininkai stoja į eilę pirkti lietuviško romo, kurio gamybą nutraukė žemyninė Kinija

„Nuo 2021 m. gruodžio mėn., nepranešusi ES ar Lietuvos valdžios institucijoms, Kinija pradėjo taikyti griežtus apribojimus arba De facto Užkirsti kelią importui ir eksportui iš Lietuvos arba susijusio su Lietuva. Ji pridūrė, kad komitetas ne kartą kėlė šį klausimą Kinijos valdžios institucijoms.

Kovo mėnesį pasibaigus pirminėms konsultacijoms su Kinijos pareigūnais, Europos Sąjunga taip pat planuoja tolesnius veiksmus su blokada susijusiame ieškinyje su Pasaulio prekybos organizacija prieš Pekiną.

ES šaltiniai teigė, kad per tas derybas nebuvo pasiektas sprendimas ir kad Kinijos atsakas jų vis dar nepatenkintas.

Antradienį Vašingtone kalbėjęs Lietuvos finansų ministras Gintari Skisti sakė, kad Kinijos draudimas tęsiasi, tačiau Vakarų bendrovės įsipareigojo likti Lietuvoje, nepaisant tariamos Pekino spaudimo kampanijos.

„Antrinis poveikis [China] Įmonių postūmis nepirkti atsarginių dalių iš Lietuvos įmonių buvo jaučiamas jau pirmosiomis dienomis, tačiau tuomet pagalbos prašėme Vakarų sąjungininkų – JAV, ES valstybių narių. Įmonių institutas.

„Didelis susidomėjimas“: Australija prisijungia prie derybų dėl Kinijos taikomų apribojimų Lietuvai

G7 ir kai kurios kitos sąjungininkės palaikė ES bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, kuri, anot Sciesti, padėjo įtikinti įmones pasilikti.

„Dabar matome, kad įmonės lieka Lietuvoje ir nekeičia savo nuomonės dėl plėtros ir papildomų darbuotojų samdymo.

„Taigi gali atrodyti, kad situacija po truputį nurimo, tačiau vis dar yra daug neaiškumų“, – sakė ji.

Ginčas apie Lietuvą buvo vienas iš kelių klausimų, kuriuos ES lyderiai iškėlė su Kinijos kolegomis per šį mėnesį vykusį įtemptą viršūnių susitikimą, kuriame dominavo Rusijos invazija į Ukrainą ir akivaizdi Pekino parama Maskvai.

„Kinija privalo nutraukti savo nepagrįstas prekybos priemones prieš Lietuvą, kurios pažeidžia PPO taisykles ir sutrikdo ES vidaus rinką. Kol tai neįvyks, mes nagrinėsime savo bylą PPO“, – po viršūnių susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.