Straipsnio turinys

(„Bloomberg“) – užsiprenumeruokite „New Economy Daily“ naujienlaiškį, sekite mus ekonomikos klausimais ir užsiprenumeruokite tinklalaidę.

Euro zonos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį paspartėjo po to, kai buvo sustabdyta dauguma Covid-19 apribojimų, o infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m.

Per tris mėnesius iki rugsėjo gamyba išaugo 2,2 proc., šiek tiek daugiau nei tikėjosi ekonomistai.

Šis skaičius rodo didesnį nei tikėtasi augimą Prancūzijoje ir Italijoje. Padidėjusios vartotojų išlaidos padidino gamybą pirmajame iki 3%, o antroji pranešė apie 2,6% plėtrą, kurią paskatino pramonė ir paslaugos. Augimas taip pat paspartėjo Vokietijoje ir Ispanijoje, nors ir liko žemiau ekonomistų prognozių.

Straipsnio turinys

Euro zonos vartotojų kainos kasmet išaugo 4,1 proc., tai lėmė beveik 25 proc. brangesnė energija nei prieš metus.

Perspektyvą nuspalvina netikrumas. Dėl nuolatinio tiekimo trūkumo ir transporto spūsčių gamyklų užsakymai atšaukiami arba vėluoja, o didėjanti infliacija gali pakenkti vartojimui.

Europos centrinis bankas metė iššūkį rinkos lūkesčiams kitais metais padidinti palūkanų normas, siekdamas atremti augančią infliaciją, kuri, pasak prezidentės Christine Lagarde, sumažės iki 2022 m. Valdančioji taryba gaus naujas prognozes gruodžio mėn. pandemijos politika.

Pagrindiniai pokyčiai

Stiprus Lagarde nuosmukis palieka ECB statymus aukštesnius

Straipsnio turinys

Spustelėkite TECO, kad sužinotumėte daugiau pagrindinių šiandienos ekonomikos naujienų. Peržiūrėkite BECO analizę iš „Bloomberg Economics“ ir spustelėkite čia, kad užsiprenumeruotumėte „New Economy Daily“ naujienlaiškį.

Euro zonos BVP, infliacija (11 val.)

Europos centrinis bankas išreiškė įsitikinimą, kad euro zonos ekonomika iki metų pabaigos pasieks priešpandeminį lygį, esant didelėms vartotojų išlaidoms. Ji taip pat perspėjo, kad medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumas gali apsunkinti atsigavimą.

Šiai perspektyvai pavojų kelia staigus infliacijos augimas. Nors kainas daugiausia lemia energija, pagrindinis kainų spaudimas spalį išaugo iki 2,1 % – aukščiausio lygio nuo 2002 m.

Italijos infliacija (11 val.)

Spalio mėnesį Italijos infliacija paspartėjo iki 3,1%, nes namų ūkiai susidūrė su padidėjusiomis energijos sąnaudomis, kurios per tą laikotarpį išaugo 23,4%. Vyriausybė skyrė 3,5 milijardo eurų (4,1 milijardo JAV dolerių) šeimoms ir įmonėms apsaugoti nuo kylančių elektros kainų praėjusį ketvirtį ir teigė, kad toliau sieks mažinti kainas.

Straipsnio turinys

Portugalijos BVP, infliacija (10.30 val.)

Portugalijos augimas sulėtėjo iki 2,9 % per tris mėnesius iki rugsėjo. Šalis metų pradžioje patyrė vieną baisiausių pasaulyje koronaviruso protrūkių ir stengiasi pasivyti savo euro zonos bendraamžius.

Portugalijos bankas prognozuoja, kad šiais metais ekonomika augs 4,8 proc., mažiau nei 5 proc., kurį prognozuoja Europos centrinis bankas 19 valstybių blokui.

O kainų spaudimas pietų Europos šalyje išlieka silpnas. Spalio mėnesį infliacija siekė 1,8%, o per visus 2021 metus tikimasi, kad ji sieks tik 0,9%.

Vokietijos BVP (10 val.)

Trečiąjį ketvirtį Vokietijos augimas vos paspartėjo. 1,8% jis liko gerokai mažesnis už 2,2% įvertintą „Bloomberg“ apklausoje.

Didžiausia Europos ekonomika, daug dėmesio skirianti gamybai, smarkiai nukentėjo nuo tiekimo trūkumo. Šių metų augimo prognozės pastarosiomis savaitėmis buvo sumažintos, nors kitų metų rezultatai gali pagerėti, jei padidės dalių ir žaliavų srautas.

Straipsnio turinys

Paslaugų tempas taip pat sulėtėjo po pirminio atnaujinimo spurto, o augantis infekcijų skaičius ateinančiais mėnesiais gali sukelti didesnį spaudimą sektoriui.

Italijos BVP (10 val.)

Italijos ekonomika trečiąjį ketvirtį tęsė atsigavimą ir šiemet planuoja augti daugiau nei 6%. Ministras pirmininkas Mario Draghi sutelkia visas savo jėgas į augimo skatinimą, kad padėtų šaliai valdyti savo didžiulę skolą, kuri šiais metais turėtų siekti 153,5 proc.

Pagalbos ranka bus skirta daugiau nei 200 milijardų eurų ES dotacijų ir paskolų bei Nacionalinio atkūrimo fondo, skirto infrastruktūros, sveikatos, švietimo, skaitmeninimo ir žaliosios ekonomikos iniciatyvoms, kuriomis siekiama padaryti šalį modernesnę ir efektyvesnę.

Straipsnio turinys

ECB profesionalių prognozuotojų apklausa (10 val.)

Europos centrinio banko profesionalių prognozuotojų apklausos dalyviai padidino savo infliacijos prognozes laikotarpiui iki 2023 m., tačiau ateinančiais metais vis tiek pastebėjo sulėtėjimą, teigiama penktadienį paskelbtame pranešime. 2022 m. vartotojų kainų augimas siekė 1,9 %, o 2023 m. – 1,7 %, o pagrindinės infliacijos spaudimas laipsniškai didės atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą.

Ispanijos BVP (9 val.)

Ispanijos gamyba trečiąjį ketvirtį išaugo vos 2%, ty daug mažiau nei tikėtasi, nes sumažėjo namų ūkių vartojimas, o vidaus paklausa atsigavo lėčiau.

Nuviliančius rezultatus lėmė staigus antrojo ketvirčio sumažinimas. Tai sukėlė ekonomistų mažinimo bangą, kuri tikėjosi, kad Ispanija šiemet pasieks sparčiausią plėtrą per daugiau nei keturis dešimtmečius, kilus kelionių bumui po koronaviruso.

Straipsnio turinys

Ispanijos bankas šią savaitę pareiškė, kad „žymiai“ sumažins savo augimo prognozę šiems metams ir pratęsimą iki 2022 m. Dešimčių milijardų eurų paskatins Europos Sąjunga, siekiant sutvarkyti ekonomiką, pernelyg priklausomą nuo turizmo ir paslaugų, tačiau valdančioji koalicija sunkiai susitaria dėl darbo reformų.

Austrijos BVP (9 val.)

Austrijos ekonomika per tris mėnesius iki rugsėjo išaugo 3,3%, o tai pratęsė atsigavimą, kurį paskatino išaugusios vartotojų išlaidos pasibaigus daugumai koronaviruso apribojimų. Austrijos ekonominių tyrimų institutas teigė, kad pramonės tempas sustingęs.

Prancūzijos infliacija (8:45 val.)

Infliacija Prancūzijoje spalį pakilo iki 3,2 % – aukščiausio lygio nuo 2008 m., spartėjant paslaugų ir energijos kainoms. Finansų ministras Bruno Le Maire sakė, kad padidėjimas yra laikinas ir tikimasi, kai ekonomika atsigaus stipriai.

Straipsnio turinys

Lietuvos BVP (8.11 val.)

Produkcija Baltijos šalyje trečiąjį ketvirtį stagnavo po 2% augimo per pastaruosius tris mėnesius. Surašymo biuras teigė, kad pramonė ir mažmeninė prekyba buvo vieni iš sektorių, kurie padarė teigiamą indėlį į BVP, o žemės ūkis sveria pagreitį.

Prancūzijos BVP (7.30 val. CET)

Smarkus Prancūzijos atsigavimas, kurį taip pat paskatino prekyba, buvo netikėtas prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei tuo metu, kai ministrai tikėjosi susidoroti su bankrotais ir masiniu darbo vietų praradimu po skubios paramos panaikinimo.

Tačiau antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje horizonte yra daug neaiškumų, ypač dėl to, kad iki rinkimų liko tik šeši mėnesiai. Siekdama nuraminti šeimas, vyriausybė įsipareigojo apriboti dujų ir elektros kainas ir maždaug 40 mln. prancūzų suteikti 100 eurų „infliacijos kompensacijos“ čekius.

Tuo tarpu gamintojai patiria pasaulinį tiekimo spaudimą. Automobilių gamintojas „Renault“ praėjusią savaitę sumažino gamybos prognozę dėl didėjančio lustų trūkumo.

© 2021 Bloomberg LB

Bloombergas