Du aukšti Europos centrinio banko pareigūnai penktadienį pareiškė, kad netikrumas dėl Rusijos energijos importo stumia euro zoną link defliacijos 2023 metais.

„Rizika augimui pirmiausia yra neigiama, ypač dėl ekonominių karo Ukrainoje pasekmių“, – per Tarptautinio valiutos fondo posėdį sakė Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde.

Ji teigė, kad auganti infliacija, silpna pasaulinė paklausa ir mažėjantis pasitikėjimas greičiausiai lems euro zonos augimo „žymų sulėtėjimą“ antrąjį metų pusmetį ir 2023 m.

Interviu Lietuvos verslo savaitraščiui „Verslo žinios“ ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas taip pat įžvelgė niūrias perspektyvas.

„Tai, ką laikėme savo rugsėjo mėnesio nusileidimo scenariju, yra artimas baziniam scenarijui“, – sakė jis.

Pagal ECB rugsėjo mėnesio prognozės neigiamą scenarijų euro zonos ekonomika kitais metais susitrauks apie 1 proc., o baziniame scenarijuje tikimasi 0,9 proc. augimo.

„Skirtumas tarp pradinio ir nuosmukio scenarijų slypi energijos tiekimo iš Rusijos raidoje“, – sakė de Guindosas.

„Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad 20 procentų energijos tiekimas bus tęsiamas, o neigiamo scenarijaus atveju manoma, kad jis bus visiškai sumažintas.

Rusija pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai, o tai laikoma atsakomybe už Vakarų sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Nuo rugpjūčio pabaigos svarbiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ tarp Rusijos ir Vokietijos, didžiausios Europos Sąjungos ekonomikos, dujos niekada netekėjo.

Karo pasekmės padidino energijos kainas žemyne, o ir taip aukštą infliaciją padidino iki naujų rekordinių lygių.

Europos centrinis bankas prisijungė prie viso pasaulio centrinių bankų, padidindamas palūkanų normas, kad atvėsintų kainas ir sumažintų paklausą, kartu rizikuodamas ekonomikos nuosmukiu.

Infliacija 19 šalių euro zonoje rugsėjį pasiekė naują aukščiausią lygį – 10 procentų.

De Guindosas teigė, kad jei vyraus niūrios ECB perspektyvos, metinė infliacija šiais metais padidėtų 8,4 proc., o 2023 metais – 6,9 proc.

Europos centrinio banko valdytojai surengs kitą pinigų politikos susitikimą spalio 27 d., o stebėtojai tikisi dar 0,75 procentinio punkto palūkanų padidinimo.

„ECB valdančioji taryba tikisi toliau didinti palūkanų normas per kelis kitus posėdžius“, – sakė A. Lagarde.