Euro vaidmuo Lietuvoje

Euro zona jau rytoj ruošiasi euro 20-mečiui ir, nors valiuta naudojama tik septynerius metus, jau galime įvertinti, ką ji atnešė Lietuvos ekonomikai. Nors Lietuvos parama valiutai bėgant metams svyravo, neabejotina, kad euras padėjo Lietuvos ekonomikai su epidemija, atpigindamas vyriausybės skolinimąsi ir leido piliečiams greitai pasijusti demokratinio Vakarų pasaulio dalimi.

komentuoti Linas Jurkas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas

Prieš 20 metų, 2002 m. sausio 1 d., euras buvo apyvartoje 12 Europos šalių.. Per du dešimtmečius euro zona susidūrė su keliais dideliais ekonominiais sukrėtimais: 2007–2008 m. pasauline finansų krize, 2011–2012 m. Europos skolų krize ir COVID-19 epidemija. Nepaisant šių iššūkių, per pastaruosius du dešimtmečius euro zona priėmė septynias naujas nares. Naujoji euro zonos narė Lietuva eurą įsivedė prieš septynerius metus.

Gyvenimo kokybės pokyčiai

Lietuvos banko tyrimo duomenimis, dar prieš Kovit-19 epidemiją lietuviai iš esmės įvertino šiuos euro privalumus.: Nebereikia keisti valiutos keliaujant, didesnis euro patikimumas ir greitesnis pajamų konsolidavimas euro zonoje. Verslo savininkams prekybos su kitomis šalimis palengvinimas yra labai išmatuojama nauda.

Įvedus eurą, Lietuvoje paspartėjo vidutinio darbo užmokesčio ir pensijų augimas, kaina buvo didesnė už infliaciją. Statistika Naujausiais Lietuvos duomenimis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis neto darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 87 proc., palyginti su atitinkamu 2014 m. ketvirčiu. 2014 metų pabaigoje Lietuvos vidutinis neto darbo užmokestis buvo apie 550 eurų. O 2021 metų trečiąjį ketvirtį pirmą kartą Lietuvos istorijoje perkopė 1000. Nepaisant pastaruoju metu kilusios infliacijos, kainos per septynerių metų laikotarpį pakilo vidutiniškai 20 proc. Taigi atlyginimai augo keturis kartus greičiau nei kainos, kai Lietuva buvo euro zonos narė.

Piliečiai taip pat vertina euro įtaką Lietuvos ekonomikai. Įvesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą, glaudžiau integruodama Vakarų demokratinio pasaulio struktūras. 2021 metais atliktos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių, kurie dėl euro valiutos jaučiasi europietiškesni, dalis. Žmonės taip pat mano, kad buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomines perspektyvas, stabilizavo finansinį stabilumą, prisidėjo prie verslo sąlygų gerinimo ir sumažino skolų normas. Tik penktadalis lietuvių kartkartėmis euro kainas konvertuoja į litus; Nors esame naujos euro zonos narės, šis santykis yra mažesnis nei euro zonos vidurkis.

READ  Lietuva apmokys Ukrainos karius 2023 m

Svyruojantis požiūris į eurą

Per pastaruosius septynerius metus euro zonoje lietuvių požiūris į valiutą svyravo kaip švytuoklė., Kaip rodo Europarometer tyrimas, reguliariai atliekamas visose euro zonos šalyse.

Pavyzdžiui, 2015 m., vos įvedus eurą, apie 55% Lietuvos gyventojų teigiamai vertino eurą, tačiau vėlesniais metais ši dalis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė priežastis – visuomenės ir žiniasklaidos nuogąstavimai, kad euras pakils iki „europinio“ lygio po valiutos pakeitimo. Prie nevilties prisidėjo ir susirūpinimas dėl vangaus euro ekonomikos atsigavimo po Europos skolų krizės ir ES stabilumo po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo. Tačiau nuo 2017 metų aiškiai ir tvariai auga lietuvių palaikymas eurui, kuris gali būti siejamas su baimių mažėjimu ir gyvenimo lygio pagerėjimu. Per pastaruosius dvejus metus (t. y. lyginant su priešepideminiu COVID-19 laikotarpiu) teigiamas lietuvių požiūris į eurą išaugo 15 procentinių punktų – didžiausias augimas iš visų euro zonos šalių. 64% lietuvių teigia, kad euras Lietuvai yra teigiamas dalykas. Kitas procentas (83 %) teigia, kad euras yra naudingas visai ES.

Pagalba kovojant su infekcija

Epidemiją metaforiškai palyginus su karu, galima teigti, kad Lietuvos ekonomika tapo beveik nepavojinga. Nors realusis BVP visoje ES iki 2020 m. sumažės beveik 6 proc., realus Lietuvos ekonomikos dydis iš esmės nesikeičia. Apskritai Lietuva šiuo metu yra antra geriausiai besiverčianti ekonomika Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos atsigavimas buvo stipresnis nei daugumos Europos šalių.

Akivaizdu, kad priklausymas didesnei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino galimybes stabilizuoti Lietuvos ekonomiką.. Nors dėl epidemijų Lietuvos valstybės skola gerokai išaugo, visos Lietuvos vyriausybės skolos išlaidos praktiškai nesikeičia. Europos centrinis bankas (ECB) skaičiuoja, kad ilgalaikės vyriausybės skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra 0,6 procento mažesnės nei ECB pinigų politikos paskata. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi kaštai eina panašiu keliu kaip euro zonos vidurkis, iki 2020 metų kovo, o dabar – vien Lietuvos vyriausybės obligacijų emisijos pinigų politikos priemonėmis būtų galima sutaupyti daugiau nei 30 mln. Apskritai, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad epidemijos metu taikomos pinigų skatinimo priemonės prisidės prie Lietuvos BVP augimo iki 2020 metų 0,2 procento, iki 2021 metų – 0,5 procento, o iki 2022 metų – 0,4 procento.

READ  Taivano delegacija prisijungs prie Čekijos, prekybos derybos su Lietuva turo po Europą metu | Taivano naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *