Turkijos vilkinimas siekti NATO kelia grėsmę Baltijos šalių saugumui, perspėja Lietuva

Lietuva perspėjo Turkiją, kad delsimas patvirtinti Švedijos ir Suomijos prašymus stoti į NATO kelia pavojų ne tik jų, bet ir viso Baltijos regiono saugumui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo apie bendrą situaciją Turkijos kolegą Mevlütą Çavuşoğlu. Šiaurės ir Baltijos šalių regionasMaskvai visapusiškai įsiveržus į Ukrainą, kelios šalys ribojosi su Rusija.

„Kalbamės su savo gerais draugais Turkijoje ir vėlavimas tiesiogiai veikia mūsų saugumą, todėl labai norėtume, kad tai būtų išspręsta“, – sakė jis „Financial Times“.

Švedijos ir Suomijos paraiškoms prisijungti prie Vakarų karinio aljanso pritarė 28 iš 30 esamų NATO narių, o Vengrija nurodė, kad jos parlamentas turi patvirtinti kitų metų pradžioje.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pareiškė, kad Turkija, ypač Švedija, turi didžiausią įtampą nutraukti ryšius su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara įvardija kaip teroristus, ir paspartinti įtariamų nusikaltėlių deportaciją.

Švedijos Nauja centro dešiniųjų vyriausybė Narystę NATO ji paskelbė savo svarbiausiu užsienio politikos prioritetu, o užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas atskirame interviu sakė, kad tai įnešė „naują atspalvį“ diskusijoms su Ankara.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos narystės siekius, sakė, kad „atėjo laikas užbaigti jų stojimo procesą ir pasveikinti jas kaip visateisias mūsų aljanso nares“.

Stoltenbergas, dalyvavęs derybose tarp abiejų šalių ir Ankaros, šį mėnesį lankėsi Erdogane, kad paaiškintų, jog Ankaros pasiūlymams reikia pritarimo.

„Perdaviau žinią Turkijai“, – penktadienį sakė jis. „Esu tikras, kad visi sąjungininkai tam pritars. Tiksliai nespėliosiu, kada, bet kuo greičiau, tuo geriau.”

Landsbergis sakė: „Daug šalių baksnoja pirštais į stalą ir laukia sprendimo. Lietuva, kuri yra apie Latviją ir Estiją, žinoma, Švedija ir Suomija, bet ir apie Daniją, Norvegiją ir Islandiją. Mes visi esame susiję.

READ  G7 sąjungininkai sudarys grupę, kuri atremtų Rusijos ir Kinijos ekonominį spaudimą

Suvalkų tarpas Lietuvos pasienyje su Lenkija, kur Rusija per Kaliningrado eksklavą yra vos 65 km nuo vakarinės sienos su sąjungininke Baltarusija, yra vienas didžiausių NATO pažeidžiamumų. Aljanso kariniai planuotojai nerimauja, kad Rusijos žaibiškas karas regione gali atkirsti Baltijos šalis nuo likusios Europos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras sakė, kad Švedija ir Suomija nori greitai tapti NATO narėmis, kad jos ir Baltijos šalys galėtų aptarti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, „papildomus oro gynybos projektus, kuriuos galime turėti su Suomija, daugiau jūrinio bendradarbiavimo su Švedija“.

Ankara šią savaitę iškvietė Švedijos ambasadorių pasmerkti incidentą, kai Turkijos ambasadoje Stokholme buvo rodomi „prezidentą Erdoganą įžeidžiantys vaizdai“.

Kalbėdamas prieš incidentą, Bilstromas gyrė Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristersono susitikimą su R. T. Erdoganu Ankaroje anksčiau šį mėnesį ir pareiškė, kad Turkijos pareigūnai gruodį turėtų vėl apsilankyti Stokholme.

„Tai parodė gerą mūsų šalių bendradarbiavimą. Nors jis nenustatė termino, kada Turkija gali pripažinti narystę NATO, matome, kad procesas juda į priekį”, – pridūrė Billströmas.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad tai gali būti po kitų birželį ir liepą vyksiančių Turkijos prezidento rinkimų, kurie gali šokiruoti Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis.

Billströmas pakartojo, kad Švedija neteiks jokios finansinės ar karinės paramos dviem kurdų grupuotėms, kurias Ankara laiko teroristėmis, bet kuriomis JAV ir sąjungininkės naudojasi kovoje su ISIS.

Jis pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos priklausymas NATO „neabejotinai atneš daugiau stabilumo šiai Europos daliai“ ir Stokholmas palaiko glaudžius ryšius su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, išskyrus Rusiją.

„Žinau, kad naujoji Švedijos vyriausybė deda daug pastangų. Jie pasitiki savimi, todėl pasitikiu ir aš“, – sakė G. Landsbergis.

READ  Lietuva sušvelnino įvažiavimo apribojimus 3 Ispanijos saloms ir Prancūzijos Gvianai

Papildomi reportažai Ayla Jean Yagli Ankaroje ir Henri Foy Briuselyje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *