Prieš dvejus metus durys Lietuvoje buvo pažymėtos užrašu „Taivano atstovybė“. Nors lietuviai tvirtino supratę užrašą „Taivano biuras“, Kinija jiems to dar neatleido. Mūsų vyriausybė leido atidaryti Taipėjaus atstovybę. Bet koks skirtumas galų gale?

Tiesa, Taivano sostinė Taipėjus turi atstovybę daugelyje šalių, tarp jų 19 ar 20 ES šalių – ir, beje, Maskvoje. Šios atstovybės Taipėjaus vardu paprastai nesulaukdavo tokio skausmingo Kinijos atsako.

Bet Lietuvos atveju buvo aiškiai pasakyta, kad didelė problema buvo būtent atstovybės pavadinimas – „Taivano atstovybė“. Kadangi nė viena iš šių šalių nepripažįsta Taivano kaip atskiros šalies, negalime jos laikyti valstybės atstovybe.

Jos buvo steigiamos kaip nediplomatinės atstovybės prekybiniams santykiams skatinti, kultūriniams ryšiams skatinti, Kinijai jas buvo daug lengviau priimti kaip sostinės atstovą.

Oficialiai patinka atstovauti Talinui Briuselyje?

Galite palyginti su tuo, pavyzdžiui, taip. Tarpusavyje taip pat diskutavome, kad taip pat galėtume traktuoti Vokietijos valstybės atstovybes kitose šalyse arba Belgijos Valonijos ir Flandrijos regionus kitose šalyse.

[Estonia’s] Užsienio žvalgybos tarnyba (EFIS) mano, kad Lietuvos paskirtą griežtą bausmę lėmė ne vardo forma, o atstovybės atidarymo faktas. Nuo ko mes slepiamės šiais žodžiais? Visi žino. Kinija, Taivanas ir mes patys taip pat suprantame, kad tai yra neoficiali Taivano atstovybė, Taivanas sprendžia savo šalies reikalus, o ne sostinėje sprendžia komunalinių paslaugų klausimus.

Supratome, kad šis vardas Kinijai galiausiai yra labai svarbus. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje iš tikrųjų pasirašėme bendrą pareiškimą su Kinija, kuriame pažadėjome laikytis vienos Kinijos politikos, kaip ir kitos šalys, kuriose egzistuoja šios atstovybės.

Kitų šalių patirtis parodė, kad atstovybės atidarymas tokiu pavadinimu Kinija buvo laikomas žingsniu, žengtu pagal Vienos Kinijos politiką. Tuo pačiu metu steigti atstovybę pavadinimu Taivanas, žinoma, taip nebūtų, nes pagal pavadinimą tai skamba taip, lyg tai būtų kitos šalies atstovybė.

Tai yra patirtis, kuria šiuo metu remiamės. Tikimės ir tikimės, kad jeigu tokia atstovybė vieną dieną bus atidaryta Estijoje, tokia yra Kinijos pozicija [toward it] Tai bus tas pats.

Užsienio reikalų ministerija parengė „Užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo 2023–2026 m. programą“. „Estijos užsienio politikos tikslas – sumažinti neapibrėžtumą ir su Kinija susijusias rizikas, kartu išsaugant atviro dialogo ir abipusiai naudingo, politiškai ir ideologiškai neutralaus sektorių bendradarbiavimo galimybes“, – teigiama pranešime. Padėkite man tai išversti. Ar Estijai svarbu gerai sutarti su Kinija?

Žinoma, Estijai svarbu sutarti su Kinija. Tačiau savo programavimo dokumentuose taip pat pradedame vis labiau pabrėžti, kad taip pat turėtume būti atsargūs, kad, pavyzdžiui, nesame per daug priklausomi nuo Kinijos žaliavų ar kritiškai priklausomi nuo bet kokių vertės grandinių. Ta pati tendencija pastebima ir kitose ES šalyse.

Bet jei norime gerai sutarti su Kinija, kur sprendimas leisti Taipei atidaryti atstovybę Taline patenka į šiuos strateginius rėmus? Nes apie, pavyzdžiui, Estijos ir Taivano politiką, jokiuose programiniuose dokumentuose neskaičiau nė žodžio.

Tiesa, mes neturime jokios atskiros programos ar strategijos, kaip plėtoti santykius su Taivanu. Tiesą sakant, mes taip pat neturime strateginio dokumento, skirto santykiams su Kinija; Atvirkščiai, Kinija atsirado skirtingose ​​srityse [other] dokumentus.

Pernai Užsienio reikalų ministerijos užsakymu keturių universiteto mokslininkų parengtą ataskaitą apie būsimus Estijos ir Azijos santykius užbaigė. Taip pat rekomendavo ieškoti glaudesnių ryšių ekonominių, klimato ir kultūrinių santykių srityse su panašiai mąstančiomis Azijos šalimis, turinčiomis mums suprantamesnes ir artimesnes vertybes. Mokslininkai taip pat rekomendavo atkreipti dėmesį į kritinę priklausomybę nuo Kinijos.

Ar teisingai suprantu, kad vis tiek norime sumažinti ir išvengti priklausomybės nuo Kinijos, todėl su Kinija galėtume pasielgti šiek tiek blogiau? Nes neabejotinai su jais elgsimės kiek prasčiau, kai leisime čia atsidaryti Taipėjaus atstovybei.

Tai įdomus požiūris į šį klausimą. Taip, tikrai galima teigti, kad mūsų užsienio politikos tikslas šiuo metu nebūtinai yra išvengti nesusipratimų, skirtingų požiūrių ar net problemų santykiuose su Kinija.

Galbūt mes aiškiai nesuformulavome tokio aiškaus tikslo, nes matome, kad visa Europos Sąjunga, bet ir Jungtinės Valstijos, Kiniją laiko varžove ir geopolitine varžove.

Vietoj to mes ieškome galimybių išsivaduoti iš šios priklausomybės ir vykdyti savo nepriklausomą užsienio politiką. Žinoma, tai nereiškia, kad mes siekiame pasipriešinti Kinijai.

Bet mes galime įsitraukti į šią opoziciją.

Visada priklauso nuo to, kokią didelę opoziciją galime su kuo nors užmegzti. Nesakysiu, kad norime pasipriešinimo Kinijai. Šios reprezentacijos egzistuoja daugelyje kitų šalių, o kai kurios iš jų jau egzistavo istoriškai. Tačiau ji taip pat buvo įkurta 1990-aisiais ir dar vėliau.

Pavyzdžiui, Maskvoje ji buvo įkurta 1990-aisiais, ir mes nematėme, kad atstovybės įkūrimas būtų sulaukęs didelės reakcijos ar labai pablogėjusių santykių su Kinija.

Ar teisingai suprantu, kad yra ir laiko skirtumas? Dešimtajame dešimtmetyje Kinija vis dar buvo besivystanti šalis, kuri visomis priemonėmis bandė stiprinti santykius su Vakarais. Dabar Kinija yra daug stipresnė, turi daug tvirtesnę derybinę poziciją ir gali sau leisti skausmingesnį atsaką.

Nemažai šalių pripažino, kad taip gali būti. Tačiau dabar ir tai, ką girdėjome ir iš pačios Kinijos, šį labai skausmingą atsaką į atstovybės atidarymą Lietuvoje sukėlė Taivano pavadinimo vartojimas.

Nors tai ir nėra visiškai panašus įvykis, visgi verta paminėti, kad vos prieš dvejus metus Prancūzijoje, Provanse, buvo atidaryta Taipėjaus atstovybė, kuri iš tikrųjų buvo Paryžiaus biuro filialas, tačiau vis dėlto – visiškai naujas biuras. Bent jau mes nežinome jokios rimtos Kinijos reakcijos į tai.

[First] Riigikogu viceprezidentas Thomas Kivimägi (Reforma) pirmadienį susitiko su Kinijos ambasadoriumi, kurio aiški žinia, pasak Kivimägi, buvo ta, kad Taipėjaus atstovybės atidarymas gali reikšti ambasadoriaus išvykimą iš Estijos. Šis žingsnis nebus toks skausmingas kaip Lietuvos, kuri kažkada nieko negalėjo eksportuoti į Kiniją, atveju. Ar sukūrėme rizikos matricą, kas gali būti po mūsų sprendimo?

Tiesa, Lietuvos atveju įmonės susidūrė su didelėmis problemomis [their] Ambasadoriai buvo sukviesti abipusiai. Nuo to laiko Lietuvos ambasada Kinijoje dirbti negali. Tai yra pagrindiniai žingsniai, kurių buvo imtasi tuo metu. Žinoma, mes žinome apie šias rizikas.

Kokia yra mūsų rizikos matricos apimtis?

Galime pasikliauti tik patirtimi, kurią patyrėme kitose šalyse. Mes tikrai negalime numatyti daugiau.

Ar ambasadoriaus pasitraukimą laikėte tikėtinu?

Negaliu pasakyti, kiek tikėtina, kad į tai bus atsižvelgta. Bet taip, tokių žingsnių iš tikrųjų imamasi tada, kai norima parodyti savo norą nebeplėtoti santykių taip konstruktyviai ir teigiamai.

Kaip prasideda statybų etapas, kai baigiasi abiejų šalių santykių krizės valdymo etapas? O gal mes dar negalvojame apie ateitį tokiu mastu?

Taip, mūsų dabar tikrai nėra. Su Kinija kol kas dar ketiname toliau bendrauti ir paaiškinti priimtą sprendimą. Tiesą sakant, ši atstovybė dar nebuvo atidaryta; Tiesą sakant, šiuo metu tai nėra aiškiai įtraukta į darbotvarkę. Tai buvo principinė valdžios pozicija, kad jei prašymas būtų iš Taipėjaus, sulauktų teigiamo atsakymo.

Nuolatinis bendravimas, priežasčių aiškinimasis ir Kinijos rūpesčių išklausymas yra raktas, kuriuo stengiamės užkirsti kelią šiems santykiams taip pablogėti.

Ar Valstybės departamentas gavo kokį nors oficialų pranešimą iš Kinijos ambasados?

Apie tai kalbėjomės su Kinijos ambasada. Mūsų ambasada Pekine taip pat kalbėjosi su Užsienio reikalų ministerija. Ir, žinoma, atkreipkite dėmesį į šį vyriausybės pareiškimą, ne paslaptis, kad Taivanas yra viena opiausių klausimų Kinijoje. Žinoma, jie mums nurodė, kad mano, kad tai nedraugiškas žingsnis Kinijai. Bet mes ir toliau bendrausime šia tema.

Ar šis signalas buvo toks pat skausmingas, kaip ir iš šalia esančios Thomaso Kivimajio sėdynės?

Mums jokios atsakomosios priemonės tiesiogiai negrėsė. Savo ruožtu mes taip pat paaiškinome tikslias sąlygas, kuriomis ši atstovybė galėtų būti atidaryta – kad tai būtų ne diplomatinė atstovybė, o Taipėjaus vardu ir kad ji visų pirma dirbs ekonomikos plėtrai. ir ekonomika. Kultūriniai ryšiai.

Pateikite keletą minčių apie tas diskusijas, vykusias prieš Vyriausybės sprendimą. Ar mūsų Valstybės departamentas iš anksto vedė kokias nors derybas su Taivanu ir sutiko su kokiomis nors sąlygomis dėl atstovybės veikimo? Ar iš anksto kalbėjomės su Kinija?

Ne, su Taivanu apie tai nekalbėjome. Vyriausybė tiesiog priėmė sprendimą, kad jei toks prašymas bus gautas iš Taipėjaus, vyriausybė jį patvirtins. Kai jie pateiks paraišką, prasidės derybos arba mes pasiūlysime savo sąlygas, kuriomis šis atstovavimas gali būti atidarytas.

Koks bus šios atstovybės teisinis statusas? Ne pelno organizaciją jie gali įkurti visiškai neoficialiai, nieko neprašydami. Kaip atrodo sukurti Taipėjaus reprezentaciją?

Mūsų diskusijos ir analizė dėl šio konkretaus teisinio sprendimo tebevyksta. Šis klausimas nebuvo konkrečiai įtrauktas į mūsų darbotvarkę.

Mums taip pat trūksta precedentų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse buvo atidarytos regioninės ar valstybinės atstovybės, tačiau Estija taip pat neturi.

Ką tai reiškia Estijos ir Taivano santykiams, ty kas iš viso vyksta tokioje atstovybėje?

Kiekviena tokia reprezentacija padeda prisidėti prie santykių kūrimo. Šiuo atveju iš tikrųjų ribotai ir konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, Taipėjus turi atstovybę Rygoje, kuri kol kas dirba ir Estijos kryptimi. Per ją užsimezgė ryšiai tarp mūsų mokymo įstaigų, mokslininkų ir studentų. Buvo tarpininkaujama kultūrinėms programoms ir verslo komunikacijoms. Būnant ant žemės šį darbą lengviau atlikti efektyviau.

Jei Taivanas siunčia savo pareigūnus į šią atstovybę, kokio lygio mes galime su jais bendrauti?

Tiesa, vyriausybės nariai gali su jais nebendrauti, nes su Taivanu neturime jokių oficialių politinių santykių. Tačiau valdžia atstovams nieko negali diktuoti; [the latter] Jie patys nuspręs, bendrauti ar ne.

Tam tikro lygio administratoriams taip pat leidžiama bendrauti. Iki kokio lygio dabar nenurodysiu. Bet taip, administratoriai gali bendrauti [with Taiwanese officials] Savo kompetencijos srityse. Manau, tai labai paliečia ir kitas ministerijas – Kultūros ir Švietimo ministerijas [and Research] Susisiekimas gali būti patogus Taivano atstovams, jei jie plėtotų bendradarbiavimą Estijoje.

—

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!