ES neturėtų pakliūti į Lietuvos spąstus, kad pakenktų santykiams su Kinija

Iliustracija: Xia Cheng / GT

Lietuva nerodė ženklų, kad taisytų savo neapgalvotą požiūrį į vienos Kinijos principo pažeidimą, ir pasiūlė pagalbos paketą, kad įmonėms, nukentėjusioms nuo vadinamųjų „Kinijos prekybos apribojimų“, būtų suteikta galimybė gauti finansavimą. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Europos Komisija antradienį pritarė pasiūlymui.

Komisija teigė, kad 130 milijonų eurų (138 milijonų JAV dolerių) pagalbos schema yra „būtina, tinkama ir proporcinga“, siekiant paremti įmones, nukentėjusias nuo išskirtinių aplinkybių, „sukeltų Kinijos prekybos apribojimų“.

Nors kai kurie JAV ir ES politikai kartoja Vilniaus istoriją apie „ekonominę prievartą iš Kinijos“, vis tiek gaila matyti, kaip ES Komisija apverčia faktus aukštyn kojomis ir bando kaltinti Kiniją.

Kinija nuo pat pradžių aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ji ryžtingai gins savo pagrindinius suverenius interesus. Tačiau Lietuva atkakliai pasirinko neteisingą kelią Taivano klausimu, visiškai nekreipdama dėmesio į Kinijos atgrasymą ir pasipriešinimą.

Taivano klausimas susijęs su pagrindiniais Kinijos interesais ir dėl jo negalima diskutuoti. Būtent Lietuvos valdžia viena sugriovė santykius su Kinija, sukeldama savo įmonėms vis spartėjančią politinę riziką. Įtemptų Kinijos ir Lietuvos santykių smulkmenos negali būti tiesesnės ir tiesesnės.

Kinija tinkamai reagavo gindama savo teisėtas teises ir interesus bei tarptautinį teisingumą, kuris yra visiškai teisėtas ir teisėtas. Kalbant apie nepagrįstą kaltinimą „ekonomine prievarta“, Kinijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad kaltinimas yra nepagrįstas ir Kinija visada laikėsi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Labai svarbu pažymėti, kad Kinija, reikšdama griežtą nepritarimą provokuojantiems Lietuvos žingsniams, Lietuvai nepritaikė jokių sankcijų ar prekybos apribojimų, kaip tvirtino kai kurie Lietuvos ir ES pareigūnai.

Kinija yra didžiausia prekybos partnerė iš daugiau nei 120 šalių ir regionų, įskaitant JAV ir Europos Sąjungą. Tai nėra pozicija, kurią galima statyti ant „prievartos“. Tiesą sakant, Kinija visada siekia teigiamo ir abipusiai naudingo ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su kitais. Abipusė pagarba yra bet kokio sklandaus bendradarbiavimo prielaida.

READ  Bendrovėms reikia daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių

Kalbant apie „nepaprastas aplinkybes“, liečiančias Lietuvos įmones, tai yra rimtų Vilniaus provokacijų Kinijos atžvilgiu rezultatas, o ne „Kinijos prekybos apribojimai“. Europos Sąjunga, kaip didžioji pasaulio galia ir ekonomika, turėtų turėti aiškią galvą ir susilaikyti nuo Kinijos ir ES santykių bei bendradarbiavimo rizikos dėl Vilniaus sukrečiančio politinio triuko. Kinijos ir ES santykiai jau dabar susiduria su vis didesniais sunkumais įvairiais klausimais, o daugiau trinties taškų kelti remiantis niekuo nėra suinteresuota nė vienai pusei.

Lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir vis sudėtingėjančio geopolitinio kraštovaizdžio fone stabilūs ir konstruktyvūs Kinijos ir Europos Sąjungos santykiai dabar yra kaip niekad svarbūs abiem pusėms ir tarptautinei bendruomenei. ES viduje ir už jos ribų gali būti jėgų, kurios nuolat siekia pakenkti Kinijos ir ES santykiams, įskaitant antikiniškas pajėgas kai kuriose ES šalyse, tačiau tikimasi, kad ES galės pripažinti didžiulius bendrus interesus su Kinija ir tęsti konstruktyvų dialogą. Su Kinija, o ne išpuoliais ir politiniais kaltinimais.

Kalbant apie Lietuvą, jos politiniai lyderiai turi suprasti siaubingas Kinijos suvereniteto metimo pasekmes ir suvokti, kad užsienio pagalbos ieškojimas jos kenčiančioms įmonėms padės tik laikinai ir jokiu būdu nėra tinkamas kelias į ilgalaikę ekonomikos plėtrą. Jei ji ir toliau laikysis dabartinio provokuojančio požiūrio, jos verslas dar labiau nukentės – ne dėl Kinijos „apribojimų“ ar „prievartos“, o dėl Vilniaus kuriamų politinių rizikų.

Autorius yra „Global Times“ redaktorius. [email protected]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *