Lietuvos ekonomika išgyveno gana lengvą „priepuolį“, net jei simptomai atskiruose ekonomikos sektoriuose yra ir vis dar yra labai sunkūs. Gediminas teigė, kad švelninimo priemonės žmonėms, kuriuos labiausiai paveikė pandemija, išlieka svarbios, tačiau mes tikrai turime padaryti savo dalį, kad parama nebūtų švaistoma ir veiksmingai investuojama, taip prisidedant prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo po pandemijos. Simkus, Lietuvos banko direktorių valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, investavus milijardus eurų europinės paramos į ekonomikos pertvarką, padidėtų ilgalaikis ekonomikos potencialas ir palengvėtų valstybės skolos mažėjimas ateityje. 2021 m. Stabilizavimo programoje ir biudžeto koregavimuose, dėl kurių šiuo metu diskutuojama, numatyta, kad skola nuo 2020 m. Iki 2023 m. Padidės maždaug 10 procentinių punktų iki 58% BVP, o tai yra artima Mastrichto 60% BVP rodikliui. Biudžeto deficitas kitais metais padidės iki 6%, padvigubins anksčiau prognozuotą padidėjimą ir vėl sumažės žemiau 3% ES stabilumo ir augimo susitarimo ribos tik 2024 m.

Lietuvos banko ekonomistai padidino savo BVP augimo prognozę 2,2 procentinio punkto iki 5,1% 2021 m. Ir iki 4,1% 2022 m. (Anksčiau tikėtasi 5,1%). Spartesnį ekonomikos atsigavimą šiemet palaikė pasitikintis vartojimu ir verslo investicijų atsigavimu, kurį teigiamai paveikė pagreitinta vakcinacija ir epidemiologinės padėties pagerėjimas tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose. Spartėjant ekonomikos atsigavimui, kainos kilo dar sparčiau. Tačiau tikimasi, kad šiais metais infliacijos padidėjimas bus laikinas ir nuosaikus. Manoma, kad šiemet infliacija bus 2,2%, o 2022 m. – 2,1%. Manoma, kad atlyginimai ir toliau augs sparčiau nei kainos. Remiantis prognozėmis, atlyginimai šiemet vidutiniškai kils 7 proc., Kitais metais – 5,9 proc.

Kol kas Lietuvos finansų sistema nepatyrė didelių nuostolių dėl epidemijos, o bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo, kad jie turi pakankamai kapitalo atsargų, kad atlaikytų net didelę hipotetinę ekonominę 6,8 proc. Pagrindinė rizika finansų sistemai yra blogėjanti įmonių, paveiktų apribojimų, finansinė padėtis ir su tuo susijusios ekonominės pasekmės, taip pat gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkos perkaitimo rizika, pasiekusi rekordinius lygius. Dėl būsimo įmonių bankroto masto vis dar yra daug neaiškumų, ypač toms įmonėms, kurios ir toliau remiasi vyriausybės pagalbos priemonėmis. Tai vadinamosios zombių kompanijos, kurios nevykdys savo įsipareigojimų ir nustos veikti, kai tik pagalba bus sustabdyta. 2020 m. Pandemija įmonių bankrotų skaičius buvo perpus mažesnis nei 2019 m. Šiais metais bankrotų skaičius dar labiau sumažėjo, o per pirmuosius penkis metų mėnesius bankrotų sumažėjo beveik dviem trečdaliais, palyginti su tą patį laikotarpį. 2019 m. Jei ateityje bankrotų skaičius staiga padidės virš įprasto lygio prieš pandemiją dėl bendrovių, kurios tapo priklausomos nuo valstybės pagalbos ir nesugeba prisitaikyti, tai turės neigiamą poveikį ir kitiems sektoriams.

Gyvenamojo turto rinka jautė pandemijos metu susikaupusios paklausos padarinius, nes išaugusi paklausa padidino būsto kainas, padidindama būsto rinkos perkaitimo riziką.

Lietuvos banko ekonomistų teigimu, būsto kainos šiuo metu vis dar atitinka pagrindus, kurie taip pat pagerėjo pandemijos metu, nes darbo užmokestis, santaupos ir gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose sparčiai augo. Tačiau užsitęsusio atsinaujinančios energijos rinkos bumo ir pernelyg optimistiškos perspektyvos derinys gali sukelti netvarų kainų kilimą ir būsto rinkos perkaitimą. Štai kodėl mes atidžiai stebime šią rinką ir esame pasirengę reaguoti, kai matome būtinybę tai daryti “, – sakė Simkus.

Tačiau pandemijos metu atsirado ne per didelis skolinimas, o padidėjusi paklausa, kelianti pavojų atsinaujinančios energijos rinkai. Namų, įsigytų už paskolas, dalis išliko stabili, o atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai yra patikima apsauga nuo per didelio skolinimosi.

Didžiausias atšilimas buvo pastebėtas pirminėje rinkoje, tai yra naujame būste, kurį pardavė kūrėjai. Čia atsirado pasiūlos ir paklausos atotrūkis ir žaidėjai grįžo prie spekuliacijų, pamirštų nuo ankstesnės atsinaujinančios energijos krizės, kai siekiama perparduoti rezervavimo sutartį už didesnę kainą, o ne pirkti rezervuotą turtą. Objektyviai įvertinti šios rinkos tendencijas neįmanoma, nes trūksta oficialių realaus laiko duomenų apie rezervacijas, todėl Lietuvos bankas pateikė pasiūlymą tokių sutarčių registravimą padaryti privalomu. Registravimasis pagal sutartį padidins šios rinkos skaidrumą ir padės nustatyti laikinų pardavimų skaičių ir operacijų skaičių pagal brėžinius ir spekuliacinius užsakymus.

Nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra taip pat gali padėti pagerinti atsinaujinančios energijos rinkos tvarumą. Lietuvos bankas yra pasirengęs vaidinti aktyvų vaidmenį diskusijose dėl nekilnojamojo turto mokesčio sistemos tobulinimo.

Kapitalo reikalavimai kredito įstaigoms, kurie buvo palengvinti pandemijos metu, tebegalioja. Lietuvos bankas kas ketvirtį peržiūri savo anticiklinę kapitalo atsargų normą, šiuo metu nustatytą 0 proc., O vėliau, šiais metais įgyvendindami ES kapitalo reikalavimų direktyvą, bankai galės pasinaudoti sektorinės sisteminės rizikos barjeru. Šis rezervas gali būti naudojamas konkretaus skolinimo sektoriaus, pavyzdžiui, būsto paskolų, kapitalo poreikiui padidinti. Būsto paskolų dalis banko portfeliuose nuo 2016 m. Padidėjo, o pats būsto paskolų portfelis toliau sparčiai augo. Kelerius metus būsto paskolų ir būsto kainų augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Jei būsto paskolų svarba finansų sistemoje ir toliau didės, situacija išliks ta pati ir ekonomika toliau augs, Lietuvos bankas apsvarstys galimybę naudoti sektorių sisteminės rizikos rezervą būsto paskolų portfeliui padidinti bankų rezervinį kapitalą ir atsparumas, susidūrus su gyvenamųjų namų atsinaujinančios energijos rinkos perkaitimo rizika.

The Finansinio stabilumo apžvalga Jį kasmet leidžia Lietuvos bankas. Jo tikslas – įvertinti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai ir nustatyti galimybes jas prisiimti. The Lietuvos banko makroekonominė prognozė Jis atnaujinamas kas ketvirtį.