Nepaisant 2023 metų nuosmukio ir migracijos keliamų iššūkių, Lietuva turi puikią galimybę paskatinti augimą pasitelkdama inovacijas, ypač technologijų sektoriuje.

Sėkmingai išbristi iš COVID-19 krizės, Lietuvos ekonomika iki 2022 metų pradžios sparčiai augo, ją palaikė augantis eksportas ir sparti integracija į pasaulines vertės grandines.

Tada prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, kuri sulėtino augimą ir lėmė aukščiausią infliaciją euro zonoje, kurią lėmė kylančios energijos ir maisto kainos. Nuosmukis tęsėsi ir 2023 m., o realusis BVP sumažėjo 0,3 proc., šiek tiek mažiau nei tikėjosi dauguma analitikų.

Pasak Europos Komisijos Naujausias Vasarį paskelbtoje šalies makroekonominėje apžvalgoje pažymima, kad nepaisant didelių kapitalo investicijų ir spartaus infliacijos sulėtėjimo (nuo 18,9 proc. piko 2022 m. infliacija sumažėjo iki 8,7 proc. 2023 m., o 2024 m. tikimasi toliau mažėti iki 2,4 proc.). , Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruko dėl sumažėjusio privataus vartojimo, silpno eksporto, griežtėjančių finansavimo sąlygų. Prekių eksportui, ypač svarbiuose chemijos, plastiko, medienos ir baldų sektoriuose, ir toliau įtakos turėjo sulėtėjusi pasaulinė paklausa, o paslaugų eksportas atsigavo.

Darbo rinka išliko atspari – nedarbo lygis mažėjo, o užimtumo rodikliai didėja dėl didėjančio savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus ir žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje. Darbo užmokesčio augimas išliko spartus, nes jį lėmė didesni minimalūs atlyginimai ir didesni atlyginimai viešajame sektoriuje, taip pat ir toliau besitęsiantis įtempimas darbo rinkoje.

Nors naujausi gamybos, statybos ir paslaugų pasitikėjimo rodikliai rodo šiek tiek pesimistines artimiausios ateities perspektyvas, vartotojų pasitikėjimas pradeda gerėti. Tikimasi, kad privatus vartojimas augs dėl mažėjančio kainų spaudimo, nors netikrumas dėl agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje vis dar apsunkins privatų vartojimą, nes vartotojai renkasi prevencinį taupymą.

Tuo pat metu nuolat silpnėjanti išorės paklausa riboja augimą, kuris 2024 m. turėtų siekti 2,1 %. 2025 m. BVP augimas turėtų padidėti iki 3 %, nes atsigaus eksportas, o privatus vartojimas ir investicijos . Jie tampa pagrindiniais augimo varikliais.

Pagrindiniai sektoriai

Lietuvos IRT sektorius buvo inovacijų ir augimo švyturys, todėl šalis tapo pirmaujančiu technologijų centru regione ir nusileidžia tik Estijai. Dėvėtų drabužių prekyvietė „Vinted“ gavo vienaragio statusą 2019 m., o „Nord Security“ (už itin sėkmingos „NordVPN“ programos) prisijungė 2022 m.

Apskritai, per pastarąjį dešimtmetį naujų įmonių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai iki daugiau nei 1000, o šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 200 fintech įmonių, todėl tai yra antras pagal dydį fintech centras Europoje, atsiliekantis tik nuo JK. Reguliavimo smėlio dėžė leidžia esamiems ir potencialiems finansų rinkos dalyviams išbandyti finansines inovacijas gyvoje aplinkoje, vadovaujant ir prižiūrint Lietuvos bankui.

Kartu su vietinėmis įmonėmis, tokiomis kaip „Kevin.“, kuri kuria mokėjimo programėles, Lietuva taip pat pasirodė esanti prieglobstis JK „fintech“ įmonėms, ieškančioms veiklos ES centro, įskaitant neobanką „Revolut“.

Iš tiesų, dėl savo aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir palankios reguliavimo aplinkos šis sektorius pritraukė daug užsienio investicijų, kurios paskatino pažangių technologijų ir paslaugų plėtrą. Vyriausybės strateginis dėmesys skaitmeninei infrastruktūrai palengvino plačią interneto prieigą, o tai leido verslui ir pradedančioms įmonėms klestėti.

Apdirbamoji pramonė (apie ketvirtadalį BVP) taip pat atlieka lemiamą vaidmenį Lietuvos ekonomikoje – jos gaminių asortimentas yra įvairus, įskaitant mašinas, elektros įrangą ir chemikalus. Sektoriui naudinga Lietuvos padėtis, suteikianti lengvą prieigą prie pagrindinių Europos rinkų.

Eksportas yra labai svarbi sudedamoji dalis, kurią lemia aukštos kokybės gamybos standartai ir konkurencingos kainos. Valstybės investicijos į pramonės parkus ir paskatos užsienio investuotojams sustiprino gamybos pajėgumus, todėl Lietuva tapo patrauklia tarptautinių gamybos operacijų vieta.

Nors žemės ūkis nebėra toks dominuojantis kaip anksčiau, jis išlieka esminiu kaimo ekonomiką remiančiu sektoriumi, kuriame dirba didelė dalis – šeši procentai – gyventojų. Derlingos Lietuvos žemės ir palankios klimato sąlygos išlaiko įvairias kultūras ir gyvulius, o grūdai, pieno ir mėsos produktai sudaro didžiąją žemės ūkio produkcijos dalį.

Tačiau šis sektorius susiduria su tokiais iššūkiais kaip modernizacijos poreikis ir klimato kaitos poveikis, tačiau jis taip pat siūlo galimybių dėl ekologinio ūkininkavimo ir technologinių naujovių žemės ūkio praktikoje. Keletas Lietuvos startuolių, pavyzdžiui, Kaune įsikūrusi „Freya Cultivation Systems“, kurianti technologijas šiltnamių derliui didinti, vadovauja žemės ūkio technologijų revoliucijai.

Politinis kontekstas

Lietuvos politiniam kraštovaizdžiui būdingas įsipareigojimas laikytis demokratijos principų, ekonominių reformų ir europinės integracijos. Šalies narystė Europos Sąjungoje ir NATO pabrėžia jos strateginę orientaciją į Vakarus ir integraciją į Europos ekonomikos ir saugumo struktūras.

Naujausios įvairaus plauko vyriausybės priėmė politiką, kuria siekiama didinti verslo konkurencingumą, mažinti biurokratines kliūtis ir skatinti užsienio investicijas. Tuo pat metu ekonominė politika buvo sutelkta į finansinį tvarumą, inovacijas ir skaitmeninę ekonomiką, siekiant sukurti palankią aplinką verslui ir ekonomikos augimui.

Nors 2024 metais šalies laukia trys rinkimų turai (Europos, parlamento ir prezidento), didelių pokyčių ekonominėje politikoje nenumatoma. Tikėtina, kad Lietuva ir toliau stiprins ekonominius santykius su Taivanu, o tai rodo strateginę tarptautinių partnerysčių įvairovę ir drąsią poziciją, atsižvelgiant į geopolitines pasekmes.

Šie klestintys santykiai rodo Lietuvos įsipareigojimą stiprinti ekonominius ryšius su sparčiai augančiomis pasaulio ekonomikomis, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Iššūkiai ir galimybės

Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta Lietuvos ekonomikos apžvalga parodė, kad silpna SVV dalis, palyginti su ES vidurkiu, rodo sunkumus gauti finansavimą. Ši problema ypač aktuali jaunoms ir novatoriškoms MVĮ, turinčioms didelį augimo potencialą.

Lietuva taip pat susiduria su demografiniais iššūkiais, tarp kurių – mažėjantis gyventojų skaičius (šiuo metu apie 2,7 mln. žmonių) ir kvalifikuotų darbuotojų migracija, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiam ekonomikos augimui. Nuo 1990-ųjų Lietuva neteko maždaug ketvirtadalio gyventojų.

Kitas labai svarbus klausimas yra energetinis saugumas, nes šiuo metu stengiamasi mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir diversifikuoti šaltinius. Dujų importui iš Rusijos sustojus iškart po Maskvos invazijos į Ukrainą, ankstesnės šalies investicijos į Klaipėdos SGD terminalą pasiteisino. Operatorius „LN Energies“ praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad gamyklos pajėgumai buvo visiškai rezervuoti iki 2033 m.

Ilgainiui daugiau investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius ir infrastruktūrą bus labai svarbios siekiant energetinės nepriklausomybės ir tvarumo. Daugiau nei 37 % viso ES finansavimo, skirto atsigavimui ir atsparumui (bendra vertė – 3,85 mlrd. EUR), bus skirta priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai. Šalis siekia iki 2050 m. būti neutrali klimatui (sostinė turi ambicingesnį tikslą).

Nepaisant 2023 metų nuosmukio ir migracijos keliamų iššūkių, Lietuva turi puikią galimybę paskatinti augimą pasitelkdama inovacijas, ypač technologijų sektoriuje. Tvirta šalies švietimo sistema, verslumo dvasia ir vyriausybės parama startuoliams ir inovacijų ekosistemoms sudaro sąlygas jai gauti naudos iš skaitmeninės ekonomikos ir naujų technologijų.

Vaizdas iš fotografijos Dmitrijus K. įjungta Atskleiskite purslą.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, Besiformuojanti Europa Skaityti yra nemokama ir visada bus. Čia nėra mokamos sienos. Esame nepriklausomi, nepriklausome ir neatstovaujame jokiai politinei partijai ar prekybos organizacijai. Mes norime to, kas geriausia kylančiai Europai, nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šią nuostabią vietovę.

Galite prisidėti čia. Ačiū.