Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkų grupė pasiūlė metodą, kaip drabužių džiovyklose esančias pūkines mikroschemas paversti energija. Jie ne tik pastatė eksperimentinę pirolizės gamyklą, bet ir sukūrė matematinį modelį, skirtą apskaičiuoti galimus technologijos ekonominius ir aplinkosaugos rezultatus. Mokslininkai apskaičiavo, kad konvertuojant milijoną žmonių pagamintas mikroschemas, būtų galima pagaminti maždaug 14 tonų naftos, 21,5 tonos dujų ir maždaug 10 tonų anglies.

Kiekvienais metais pasaulio gyventojai sunaudoja apie 80 milijardų drabužių, o apie 140 milijonų eurų jų tenka sąvartynams. Tai lydi didelis išmetamų teršalų kiekis, sukeliantis rimtų aplinkos ir sveikatos problemų. Vienas iš būdų sumažinti drabužių vartojimo poveikį yra sumažinti skalbimo poveikį. Tekstilės skalbimo procese skalbimo mašinoje iš 1 kg tekstilės gaminama apie 300 mg mikropluošto.

„Maži pluoštai klasifikuojami kaip mikroplastikai. Nors didesnius plastikinius gaminius galima palyginti lengvai rūšiuoti ir perdirbti, tai nėra mikroplastikų atvejis – maži plastiko gabalėliai, kurių skersmuo mažesnis nei 5 mm. Mūsų regione plaunami dideli mikroplastiko kiekiai.” Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Sami Yusuf sako, kad kriauklės ir jų patekimas į jūras kelia grėsmę aplinkai.

Dr. Youssefas yra tarpinstitucinės komandos, kuri sukūrė aplinkai nekenksmingą technologiją, kaip išgauti energetikos produktus iš tekstilės atliekų, vadovas. Eksperimentui KTU bendrabučiuose buvo surinkti smulkūs pūkelių pluoštai, surinkti iš džiovinimo mašinų filtrų. Kadangi bendrabučio gyventojai yra iš skirtingų kultūrų Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje, surinkti mėginiai buvo labai įvairūs. Naudodami eksperimentinę pirolizės gamyklą, pastatytą Lietuvos energetikos instituto laboratorijose, mokslininkai iš surinktų mikropluošto partijų sugebėjo išgauti tris energetinius produktus – naftą, dujas ir anglį. Termiškai apdoroti smulkūs pūkiniai pluoštai suyra į energetinius produktus, kurių konversijos greitis yra apie 70 proc.

„Galvodami apie tekstilės atliekas, mes dažniausiai įsivaizduojame ilgą, labai kristalizuotą audinį, užterštą dažais ir nešvarumais. Norint paversti kietas atliekas skysčiais, reikia daug energijos. Tačiau mikropluoštai yra šiek tiek” skaldytų pluoštų „audinių atliekos. jų dydis ir forma yra vienodi. Jame yra daug degių junginių (kuriuos sukelia medvilniniai ir poliesteriniai elementai), ir lengviau paversti “, – sako daktaras Youssefas.

Tyrėjai taip pat sukūrė matematinį modelį, skirtą įvertinti siūlomos strategijos ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pagrįstą milijonu žmonių pagamintais mikropluoštais. Tyrimas rodo, kad taikant pramoniniu mastu, strategija yra pelninga ir draugiška aplinkai: mikropluošto energija, kurią generuoja 1 milijonas žmonių, apskaičiuota, kad jos pelningumas yra apie 100 000 EUR, o anglies pėdsakas sumažina 42 039 000 kg CO2eq / t mikropūsio.

„Manau, kad remiantis mūsų tyrimais būtų galima sukurti surinkimo sistemą, panašią į gėrimų taros užstato grąžinimo sistemą. Lovos atneštų mikropluoštus iš džiovyklos mašinos filtrų į surinkimo punktą ir gautų už tai kažkokią kompensaciją. „Mes pasiūlėme technologiją ir atlikome skaičiavimus, kuriuos būtų galima tobulinti toliau, sako jis. Dr. Yusufas.

Tyrimo duomenimis, pūkuotas mikropluoštas gali būti laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, kuris užtikrina tvarumą ir pagreitina bendrą tekstilės pramonės perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Be pirmiau aprašyto tyrimo, dr. Youssefas ir jo tyrimų grupė sukūrė kitus ekologiškus / aplinkai nekenksmingus metodus medvilnei, gliukozei ir energetiniams produktams išgauti iš netinkamų naudoti tekstilės gaminių ir eurų banknotų, naudojant mechaninius, terminius, cheminius, ir biologinis gydymas.

###

Atsakomybės apribojimas: AAAS ir „EurekAlert“! Neatsako už „EurekAlert“ siunčiamų naujienlaiškių tikslumą! Per prisidedančias institucijas arba naudodamasis bet kokia informacija per „EurekAlert“ sistemą.