Šalies Susisiekimo ministerija ir savivaldybės skatina gabenimą dviračiais kaip alternatyvą kasdienėms kelionėms automobiliu. Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda vaisių – šią transporto rūšį pasirinko 6 iš 10 lietuvių. Kas dešimtas šalies gyventojų dviračiu važiuoja bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę, o penktadalis – dažniau, arba 3 proc. Pedalai kiekvieną dieną. Tai parodė šiemet Susisiekimo ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kiek populiaru Lietuvoje važinėtis dviračiu vykstant į kasdienę profesinę ar akademinę veiklą, sužinoti, ką gyventojai mano apie infrastruktūros plėtrą ir kokie veiksniai paskatins labiau rinktis šią susisiekimo priemonę. dažnai.

„Tam tikrais laikotarpiais atliekami gyventojų nuomonės apie dviračių infrastruktūrą tyrimai gerai atspindi visuomenės nuomonę ir įpročius, dviračių vežimo skatinimui Lietuvoje sistemingai prioritetą teikiame pirmiausia dėl gyventojų, todėl be tikslių duomenų nebus galima įvertinti. atliktos veiklos efektyvumą. Suprasdami, kur esame, galime tiksliau judėti numatytu maršrutu“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

60% teigė, kad turi savo dviratį. Ieškota – daugiau nei 1000 dalyvių iš šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Pasak A. Vaiciukevičiūtės, kol kas didžioji dalis Lietuvos gyventojų dviračius dažniausiai naudoja turizmo, laisvalaikio ir sporto tikslais, o kaip susisiekimo priemonę – 15 proc. Respondentai.

Apklausos dalyviai dešimties balų skalėje vertino, ar Lietuvoje sąlygos apskritai tinkamos kasdieniniam naudojimui dviračiu, kuris pakeistų automobilį mieste. Gyventojai sąlygas vertino vidutiniškai – vidutinis įvertinimas siekė 6,33 balo ir šiek tiek pakito į teigiamą pusę lyginant su 2022 m. apklausos rezultatais.

Vyrai, manantys, kad Lietuvoje yra geros sąlygos kasdieniniam važiavimui dviračiu, dažniau sako, kad dviračiu važiuoja kartą per savaitę ar dažniau. Sąlygas Lietuvoje jie įvertino 7-8 balais. Per metus 26 proc. Iki 22 procentų sumažėjo dalyvių, kurių niekas neskatintų pradėti važinėti dviračiu ar tai daryti dažniau. Tai dažniausiai sako moterys ir vyresni nei 45 metų respondentai.

„Apklausa parodė, kad moterys dažniau teigė nevažinėjančios dviračiais. Tai tikriausiai susiję su tuo, kad moterys vertina visumą, detales ir saugumą kelyje platesne prasme. Todėl plėtodamos dviračių infrastruktūrą tai svarbu“, – sako Ateities transporto politikos grupės patarėjas Nimonas Abukaskas Susisiekimo ministerijoje: „Būtina laikytis jų keliamų saugos standartų“.

Dviračių takų plėtrą Lietuvoje labai teigiamai (9-10 balų) įvertino dalyviai, kurie dviračiu važiuoja kartą per savaitę ir dažniau. Tačiau atlikus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad geresnė dviračių infrastruktūra leistų dažniau naudotis dviračiais. Jį renkasi didžiųjų miestų gyventojai, išskyrus Vilniaus ir rajonų centrus, taip pat tyrimo dalyviai, kurie dviračiu važiuoja kartą per savaitę ir dažniau, kelis kartus per mėnesį ar rečiau.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 39 procentai gyventojų labiau linkę rinktis dviračius kaip alternatyvą automobiliams esant palankesnėms oro sąlygoms. Anot N. Abukausko, apie netinkamas oro sąlygas dažniausiai užsimena tie, kurie dviračiais nevažinėja visai arba retai.

„Rugsėjo mėnesį surengėme konferenciją, kurioje dalyvavo kolegos iš Danijos ir Olandijos – nepaisant panašių, o kartais ir atšiauresnių klimato sąlygų, dviračių sportas tose šalyse yra populiaresnis nei Lietuvoje. Esant gerai dviračių infrastruktūrai, oro sąlygos nėra tokios. geras realybėje yra esminis rodiklis, važinėti dviračiu ar ne – galiausiai tiesiog reikia pasirinkti tinkamą aprangą“, – pastebi N. Abukauskas.

Anot jo, taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, Olandija prieš kiek daugiau nei 50 metų pradėjo teikti pirmenybę dviračiams kaip alternatyviai susisiekimo priemonei automobiliams. Tuo tarpu turima dviračių infrastruktūra Lietuvoje Susisiekimo ministerijos iniciatyva pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį bus reguliuojama tik 2022 m.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija visuomenei pristatė bendradarbiaujant su Lietuvos kelių direkcija sukurtą Nacionalinį dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapį, kuriame identifikuoti esami dviračių maršrutai visoje Lietuvoje ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 m.

Planuojama, kad iki to laiko pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas nuo dabartinių 3. km išsiplės iki 5 tūkst. kiek

Šiems tikslams pasiekti planuojama skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalis investicijų – iš Europos Sąjungos fondų. Plėtros plane prioritetas bus teikiamas esamiems ir išplėstiems koridoriams miestuose ir priemiesčiuose, taip pat dėmesys bus skiriamas ir kitam svarbiam aspektui – jungiamiesiems takams.