Karui įsibėgėjus Baltijos šalys spartina regioninius veiksmus. Įgyvendinus, jie taps gyvybiškai svarbia NATO priekinės gynybos dalimi.

Pabaltijo šalys auga, nerimaujama dėl saugumo padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sutiko Sausio mėnesį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje turėjo būti sukurta bendra Baltijos šalių gynybinė linija.

Atrodo, kad ši idėja remiasi labai veiksmingų savigynos sistemų, kurios gerai veikė Ukrainoje, pamokomis.

Pasak Lietuvos gynybos ministro, Arvidas AnušaskasGynybos linija apimtų sudėtingą operacijų kompleksą, skirtą užkirsti kelią priešo pajėgų judėjimui, įsiveržusiam į Baltijos šalis.

Planuose numatytas visapusiškas tinklas 600 įtvirtintų bunkerių Vien Estijoje kainavo apie 64 mln 18 priešpriešinio mobilumo parkų Lietuvoje bus saugoma priešpėstinė ir priešpriešinė technika, pavyzdžiui, cisternos spąstai.

Gynybinis reljefas apima natūralių kliūčių, tokių kaip medžiais apsodintos alėjos, sukūrimą ir melioracijos griovių gilinimą palei sieną. Tvora su grotelių vielos elementais lietuvių Ir latvių Sienos su Baltarusija, nustatytos Minsko planuojamos 2021-2022 metų migrantų krizės kontekste, bus sujungtos su tvirtovių sistema.

Projektai remiasi kai kuriomis Ukrainos mūšio laukų pamokomis. Nepaisant sėkmingų Ukrainos ir Rusijos užpuolikų atakų, gili gynyba, įskaitant bunkerius ir apkasus, pasirodė labai veiksminga. Ukraina šiuo metu investuoja 500 mln Naujuose fortuose.

Baltijos šalių saugumas siunčia signalą Kremliui ir padeda sustiprinti esamo NATO regioninio atgrasymo ir saugumo patikimumą. Atsižvelgiant į atvirą Baltijos šalių geostrateginę padėtį, fizinės prieigos klausimas yra labai svarbus tiek sąjungininkams, tiek priešininkams.

Pastaraisiais metais NATO siekė pagerinti atgrasymą Daugiašalių kovinės parengties pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nors tai akivaizdus alternatyvos patobulinimas, akivaizdu, kad NATO kariai yra vietoje. Atnaujintas iki brigados dydžio vienetų Kaip buvo sutarta NATO viršūnių susitikime Madride, norint atlaikyti plataus masto Rusijos invaziją, reikėtų labai daug pastiprinimų.

Tačiau kyla klausimų dėl NATO gebėjimo nuosekliai ir laiku pristatyti šiuos pastiprinimus. Kadangi Rusija darys viską, ką gali, kad neleistų atvykti koalicijos pastiprinimui, dabartinės Baltijos ir NATO pajėgos turi išlikti kuo ilgiau.

Dėl karinio pastiprinimo Baltijos šalys priklauso nuo vieno sausumos kelio į Lenkiją per pažeidžiamą Chuaskio tarpą – siaurą kaklą tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri iš vienos pusės ribojasi su Baltarusija, o iš kitos – su Rusijos forpostu Kaliningradu. Krizės metu Baltijos šalių prieiga prie NATO pastiprinimo gali būti puolama vienu metu. Kaliningrade dislokuoti platūs Rusijos priešpriešinio/uždraudimo į teritoriją (A2/AD) pajėgumai yra tiksliai sukurti siekiant atgrasyti nuo NATO karinių judėjimų regione.

Taip pat Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūra netgi geriau susieta su Rusija ir Baltarusija nei su Lenkija ir likusia žemynine Europa, o jos traukiniai važiuoja Rusijos, o ne Europos maršrutu.

Nuolatinis plačios vėžės geležinkelio vėžės naudojimas suteikia Rusijai palankią padėtį karinės logistikos požiūriu, nes ji gali geležinkeliu tiesiai į teatrą gabenti pastiprinimą ir sunkiąją karinę techniką. Tai iš dalies kompensuos nauja europinio dydžio paskola – 6,25 mlrd Rail Baltica Linija iš Varšuvos į Helsinkį eina per Baltijos šalis ir šiuo metu yra tiesiama.

Rytinės NATO narės pradeda stipriai galvoti ne tik apie Rusijos karinės agresijos galimybę, bet ir detales, kaip su ja veiksmingai kovoti. Tai darydami jie žymiai sustiprins rytinę aljanso dalį.

Dr. Justina Budginaitė-Froehly yra mokslininkė, besidominti strateginėmis saugumo problemomis ir geopolitika Baltijos jūros regione.

Europos kraštas CEPA internetinis žurnalas, kuriame aptariamos svarbios užsienio politikos dokumentų temos visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Visos nuomonės yra autoriaus ir nebūtinai atspindi jų atstovaujamų institucijų arba Europos politikos analizės centro poziciją ar požiūrį.