Linas Giglivetius

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausuda po susitikimo su PPO generaliniu direktoriumi Ngozi Okonjo-Iweala pareiškė, kad Kinija „švelnina savo poziciją“.

Tačiau Lietuvos pramonininkai ir analitikai su tokia idėja nesutinka, vadindami ją „norų mąstymu“.

Taivano vienašališkas pripažinimas leisti 2021 metais atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje buvo klaida. Lietuva veikė viena, nederindama savo sprendimo su Europos Sąjunga. Jokia kita ES šalis nesekė mūsų pavyzdžiu“, – BNN sakė žymus amerikiečių kilmės Lietuvos politikos analitikas Kęstutis Girnius.

Baltijos valstybei pakėlus Taivano atstovo Vilniuje statusą, Pekinas pašėlo – apribojo santykius su Vilniumi, blokavo Lietuvos eksportą ir importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Davose sakė prezidentas, pabrėždamas, kad ES solidarumas šioje situacijoje yra itin svarbus.

„Pranešėme PPO vadovui apie vis dar besivystančią situaciją, ty ieškinį, jei taip galima pavadinti, dėl nedraugiškos Kinijos prekybos politikos“,

Nausėda tai cituojama Prezidentūros spaudos tarnybos atsiųstame komentare.

Prezidentės patarėja Asta Skaisjereto, akivaizdžiai derindama bendravimą su savo viršininku prezidente, suskubo pastebėti, kad nors ekonominis spaudimas niekur nedingo, Lietuvos įmonės sugebėjo prisitaikyti prie prastėjančių santykių su Kinija atidarius atstovybę Taivane. 2021 metų rudenį.

„Labai neprotinga ginčytis su Kinija ir nieko negauti mainais. Taip, žaliavų gauname iš kitų regionų, bet pagrindinis akcentas buvo apie žaliavas, reikalingas Lietuvos pramonei toliau sėkmingai plėtoti. Perėjimas atliktas. sklandžiai? Rezultatai skiriasi. Tačiau bendras vaizdas neblogas, nes įmonės sugebėjo prisitaikyti ir tai yra pagrindinė žinia“, – antradienį, sausio 17 d., laidai „Zenit Radigas“ sakė prezidentės patarėjas.

Anot jos, sustabdytas Kinijos investicijas turėtų pakeisti Taivano arba Vakarų sąjungininkų investicijos.

Kinijos požiūris į Lietuvos įmones jau kurį laiką švelnėja, trečiadienį sakė Lietuvos pramonininkų federacijos prezidentas Vedmantas Janolevičius.

„Pastaruoju metu jaučiamas tam tikras švelnėjimas link lietuviškų prekių eksporto į Kiniją“, – BNS sakė J. Janolevičius. Jis sakė, kad pradėtos derybos dėl lietuviškų prekių eksporto į Kiniją atnaujinimo.

„Maisto ir gėrimų produktų eksportas iš Lietuvos į Kiniją dar nepradėtas, tačiau vyksta derybos su importuotojais, kurie anksčiau importuodavo lietuviškus gėrimus ir maisto produktus“, – sakė LPK prezidentas.

Tačiau Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VAIB) prezidentas Sigitas Pisagerskas su tuo nesutinka, teigdamas, kad Lietuvos verslo nuosmukis dėl Lietuvos ir Kinijos santykių pablogėjimo buvo skausmingas.

„Prekybos apimtys, kurias dabar turime su Taivanu, ir mastai, kuriuos turėsime, niekada neviršys prekybos, kurią turėjome ir galime turėti su Kinija“, – BNN sakė P. Pisagerskas.

„Teiginys, kad Lietuvos įmonės rado alternatyvių rinkų Kinijai, yra tik melas. Didžioji dalis Lietuvos įmonių, turėjusių prekybinius ryšius su Kinija, ir toliau siunčia prekes ten – per antrines ar tretines, daugiausia per Lenkijos įmones.

O tie, kurie nusprendė sustabdyti eksportą, pigiai pardavinėjo savo prekes į kitas regiono šalis, palyginti arti Kinijos, pavyzdžiui, Australiją, kurių prekyba pastaruoju metu, nenuostabu, smarkiai išaugo“, – sakė VAIB vadovas. patvirtino BNN.

Lietuvos daiktų interneto sprendimų tiekėja „Teltonika IoT Group“, „Global BOD Group“ aukštųjų technologijų saulės modulių gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“ trečiadienį, sausio 18 d., Vilniuje pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartis dėl bendrų įmonių su Taivanu.

Pagal sutartį „Teltonika“ įgis teisę naudotis Taivano instituto sukurtų puslaidininkinių lustų gamybos technologijų ir įrenginių licencijomis.

Taivano Užsienio reikalų ministerija prie susitarimo prisidės 10 mln. eurų, o likusius 4 mln. eurų skirs „Teltonika“. Puslaidininkių projektus planuojama baigti iki 2027 m.

„Turime pakankamai potencialo įsitvirtinti pasaulinėje puslaidininkių rinkoje, o ši partnerystė su Taivanu padės Lietuvai greitai judėti į priekį, susilyginti su stipriausiais pasaulio žaidėjais ir pasiekti ambicingus tikslus“, – sakė Lietuvos ūkio ir inovacijų ministras Osrinas Armonite. teiginys.

Pasak Arvydo Paukščio, „Teltonika IoT Group“ įkūrėjo ir prezidento, tai bus didžiausias Taivano Pramoninių technologijų tyrimų instituto ir užsienio šalies bendradarbiavimo projektas.

„Ši sutartis įrodo, kad esame pajėgūs ir patikimi tokių sudėtingų projektų partneriai. Tikiu, kad numatytų darbų įgyvendinimas padės Lietuvai būti tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių“, – sakė jis.

Tačiau Pisagerskas šias sumas vadina „nereikšmingomis“, sakydamas, kad artimiausioje ateityje jos labai nepadidės.

Praėjusią savaitę Lietuvos ūkio ministras sausio 11 d. Vilniuje susitiko su Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang ir aptarė naujus bendradarbiavimo projektus bei pažangą įgyvendinant ankstesnius susitarimus.

Vizito programoje buvo pasirašytas supratimo memorandumas su Inovacijų agentūra dėl bendradarbiavimo ugdant mokinių ir dėstytojų skaitmeninius įgūdžius Lietuvos regionuose ir skaitmeninių technologijų diegimą versle.

Memorandumas numato ne tik mokinių ir dėstytojų skaitmeninio raštingumo ugdymą, bet ir talentų mainų bei stažuočių programas, kurios leis jauniems Lietuvos specialistams įgyti tarptautinės patirties lyderiaujančiose technologinių inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos įmonėse.

Anksčiau Taipėjuje lankėsi būrys Lietuvos deputatų ir verslininkų. Komentuodamas tai, Pekinas tvirtino, kad Vilnius sukūrė „klaidingą įspūdį“ apie nepriklausomą Taivaną.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbin žurnalistams sakė: „Mes ne kartą nurodėme, kad Lietuva pažeidė savo įsipareigojimą, kurį prisiėmė užmegzdama diplomatinius santykius su Kinija ir akivaizdžiai sukūrė klaidingą įspūdį apie „viena Kinija, vienas Taivanas“. Lietuva praėjusią savaitę ragino „kuo greičiau grįžti prie vienos Kinijos principo“.