Dronai fiksuoja pastatų fasadų pokyčius judriame miesto fone

Grupė mokslininkų iš kelių Lietuvos universitetų sujungė nepilotuojamas orlaivius ir dirbtinį intelektą, kad padarytų pastatų fasadų nuotraukas, kurios leis klasifikuoti skirtingus pastatus ir stebėti miesto aplinkos pokyčius.

Bepiločiai orlaiviai, kurie ilgą laiką buvo šiuolaikinio karo įrankis, dabar yra plačiai naudojami filmų kūrėjų ir net tyrinėtojų. Skaitmeniniai miestai leidžia stebėti įvairius pastatų pokyčius, o lauko vaizdo apdorojimas tipiškose Europos miestų zonose yra sudėtingas dėl įvairių perspektyvų kliūčių, tokių kaip laidai, kolonos, kolonos ir kitos pastato dalys. Be to, dinamiškai besikeičiančios atmosferos sąlygos taip pat turi įtakos dronų vaizdų kokybei, pažymi mokslininkai.

Vadovauja Rytis Maskeliūnas iš Kauno technologijos universitetas (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros tyrėjų komanda savo tyrimui pasirinko Lietuvos miestą Vilnių, konkrečiai – senamiestį ir aplinkines vietoves, siekdama dronų technologija aptikti pastatų fasadų pokyčius judriame miesto fone.

„Kaip įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, senamiesčio teritorijoje gausu įvairaus stiliaus pastatų – nuo ​​gotikinių bažnyčių bokštų iki modernių stiklo konstrukcijų“, – sako Vilniaus Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Katkeviius. Gedimino technikos universitetas.

Tokiam iššūkiui, sako Maskelinas, reikia naudoti išmaniuosius signalų apdorojimo sprendimus, pagrįstus dirbtiniu intelektu (AI), siekiant aptikti, identifikuoti ir klasifikuoti pastatus bendrame miesto fone.

Pastatų vertinimai bepiločiais orlaiviais

„Fasadas – tai pastato identitetas, architektūrinis veidas, leidžiantis priskirti pastatą vienai kategorijai, stiliui, kategorijai ar kitai“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Blonis. Jei, pavyzdžiui, paveldo pastato fasadas kaip nors pasikeis – ar nelegaliai, ar dėl oro įtakos – dronas tai užfiksuos.

Dronu užfiksuoti pastatų fasadų vaizdai belaidžiu būdu siunčiami į skaičiavimo platformą, kuri naudoja algoritmus kiekvienam fasadui klasifikuoti.

Maskeliūnas mano, kad vaizdai taip pat gali būti naudojami vertinant bet kokią žalą pastatams dėl vandens prasiskverbimo, įtrūkimų, spalvos pakitimų ar net paviršių įbrėžimų, o tai leistų atlikti gana tikslų automatinį įvertinimą.

READ  Dirbtinio intelekto programinė įranga ChatGPT išvardija penkis blogiausius dalykus apie Berkshire

Perpildytas miestas yra iššūkis

Tyrimu siekiama atskleisti pastato fasado ribas keičiantis oro sąlygoms ir šviesai bei pagal fasado klasifikaciją nustatyti tikrąjį jo raštą. Užduoties sudėtingumas priklauso nuo pastato fasado formos, gamtinių sąlygų, už jo esančio urbanistinio fono ar net panašios fasado struktūros pastatų, kurie gali sukelti daug problemų; Tačiau dronas gali rinkti išsamius, aukštos kokybės sąsajos vaizdus iš visų pusių.

Aiškindamas dirbtiniu intelektu pagrįstų signalų apdorojimo sprendimų panaudojimą tyrime Maskelinas sakė: „Atstumas ir aplinkos veiksniai apsunkina sąsajos elementų kontūrų skyrimą, o neteisingas linijas gali lemti šešėliai ar atspindžiai, taip pat kameros kampas ir lęšio iškraipymas. Tiesiog ištraukite formą.

Bepiločių orlaivių užfiksuoti miesto kraštovaizdžio vaizdai taip pat gali būti naudojami vizualiniams orientyrams, istorinių pastatų ir miesto paveldo objektų defektams nustatyti, nelegalių statybų aptikimui ar miesto plėtros planavimui.

Tyrimo publikavimas žurnale elektronika.

paveikslėlis: Tyrime panaudoti įžymūs Vilniaus (Wilno) pastatai. Kreditas: Elektronika (2022). DOI: 10.3390/electronics11213450

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *