Linas Giglivitius

Nors vasara visus ramina, ateinantys rudens ir žiemos mėnesiai Lietuvoje ir kitur tikriausiai panardins mus visus į nenuspėjamą niūrumą – tiesiogine ir perkeltine prasme.

„Yra daug nenuspėjamumo – dabar ir ypač kalbant apie tai, ko tikėtis iš ateinančių mėnesių. Karas yra nenuspėjamas ir karas Ukrainoje nėra išimtis. Šiais laikais visi esame labai susipynę – pirmiausia ekonomiškai. Deja, mūsų ekonominiai ryšiai, kuriuos puoselėjome daugelį metų, žlunga. Lietuvos vyriausybė kol kas nesugalvojo plano, kaip pakeisti prarastas rinkas Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje. Realybės patikrinimas gali būti sunkus, BNN sakė Lietuvos verslininkų federacijos (LVBC) prezidentas Danas Arlauskas.

Jo teigimu, kai kurie nauji vyriausybės skatinami eksporto maršrutai, pavyzdžiui, Singapūras ir Taivanas, „nėra šiek tiek“ pranašesni už tai, ką siūlo didžiulės Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos rinkos.

Sunkumų dėl Kinijos sankcijų patyrusios Lietuvos įmonės, vienašališkai Lietuvai priėmus sprendimą leisti Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje, gali kreiptis dėl apyvartinių lėšų paskolų.

Lietuvos ūkio ir inovacijų ministerijos parengta katalizinė finansinė priemonė leidžia įmonėms gauti paskolų iki 5 mln. eurų, o įmonių grupėms – iki 10 mln. eurų, kurių bendras planuojamas biudžetas – iki 130 mln.

Tačiau Arluškas išlieka atsargus: „Trys ekonomikos, nuo kurių daugelį metų priklausė visa ekonomika – Kinija, Rusija ir JAV – dabar išplaukia, o tai yra blogas ženklas. LBEC pirmininkas pabrėžė, kad energijos tiekimo trūkumas kartu su tiekimo grandinių sutrikimai apskritai, taigi ir infliacija Rekordinis aukštumas aplinkui ir neapibrėžtumas, kuris laukia geopolitinės suirutės, ir toliau paveiks Lietuvą, Europos Sąjungą ir pasaulio ekonomiką.

Sutiko, opozicinis Lietuvos parlamentaras Dainius Kepenis BNN sakė, kad abejonių nėra.

Ekonominė padėtis ir toliau blogės.

„Karas, rekordinė infliacija ir nauja koronaviruso banga ir toliau prarys mus visus. Taip pat negalima atmesti kai kurių pasekmių ir kitų nenumatytų atvejų. Nematau, kad vyriausybė daug daro, kad susidurtų su didėjančiais iššūkiais, ypač kainomis.

Lietuvos premjerė Ingrida Simonet šią savaitę pareiškė, kad bet koks gamtinių dujų trūkumas Europoje, sutrikus gabenimui iš Rusijos, turi įtakos dujų kainoms Lietuvoje, nors šalis rusiškų dujų neperka.

Pasak premjero,

Lietuvos valdžia imasi visų priemonių, kad žiemą šalyje užtektų dujų.

Tačiau vyriausybės vadovas tikisi, kad ES nebus lengva užsitikrinti dujų tiekimą, jei Rusija smarkiai sumažins arba nutrauks dujų tiekimą bloko šalims.

„Jeigu dujų tiekimas bus sustabdytas arba labai sumažintas, kaip yra dabar, o „Nord Stream 1“ dujotiekio remontas nebaigtas, kaip ir „Družbos“ (naftotiekis iš Rusijos į Lietuvą) nebaigtas, ji. teigė, kad kai kurios ES šalys susidurs su didelėmis problemomis pildydamos saugyklas ir užtikrindamos dujų tiekimą, ypač tos, kurios neturi alternatyvių tiekimų.

Smarkiai kylant dujų kainoms, Lietuvos miestai – ypač Vilnius – ieško būdų, kaip sumažinti šildymo sąskaitas. Tarp siūlymų – deginti žemos kokybės, labai teršiantį mazutą „Mazutą“, kuris sulaukė aplinkosaugininkų ir politikų kritikos.

Vidutinė dujų kaina Lietuvos rinkos zonoje Baltijos dujų biržoje GET liepos 20 d. buvo 157,78 euro už megavatvalandę (MWh), o gegužės mėnesį – 97,6 euro.

Tuo tarpu finansų ministras Gentaro Sisto tvirtina, kad ES sankcijos Rusijai turi „ribotą poveikį“ Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamą įtaką jai daro Ukrainoje vykstantis Rusijos karas.

„Mūsų ekonomikai įtakos turi ne sankcijos, o karas, ir jos paveikia daug stipriau nei pačios sankcijos“, – trečiadienį, liepos 20 d., spaudos konferencijoje po susitikimo su Europos Komisijos nariu Meredu McGuinnessu, sakė S. Skystowe.

Pasak ministro, tiesioginį sankcijų poveikį dažniausiai jaučia Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausią žalą vis tiek daro karas.

„Nors padėtis sudėtinga ir mes visi esame paveikti, ekonomikos augimas vis dar išlieka. Jeigu iš pradžių tikėjomės, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas viršys 4 proc., tai dabar jis išliks, bet bus tik apie 1,6-2 proc., kitais metais – apie 3 proc., – sakė ministras.

„Skysto“ teigimu, bet kokiu atveju galimi nuostoliai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko neveikimas.

Tuo tarpu euro silpnumas kelia nerimą Lietuvos centriniam bankui.

Taip sako Lietuvos banko direktorių valdybos narys Marius Jurgelas

Euro kurso silpnumas dolerio atžvilgiu „daugiausia susijęs“ su centrinių bankų sprendimais griežtinti pinigų politiką skirtingais kursais.

Nors Europos centrinis bankas (ECB) nesiekia tiesiogiai paveikti valiutos kurso, ekonomisto teigimu, euro silpnumas turi įtakos ir kainų stabilumui, ko pinigų politikos formuotojai ir siekia.

„Euro susilpnėjimas yra iššūkis infliacijos procesams, nes euro zona daugiausia importuoja energijos išteklius, o energijos išteklius perkame ne eurais. Jūs konvertuojate į eurą, kai euras susilpnėja, kaina pakyla. Visi šie energijos komponentai yra įtraukti į galutinį vartojimo produktą. Tada kainos galutiniam vartotojui paprastai didėja. Todėl euro silpnumas yra galvos skausmas centriniam bankui“, – sakė jis.

Birželį darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama TVF misija parodė, kad Lietuvos ekonomika išlieka nepaprastai atspari.

Net ir naujų iššūkių bei neapibrėžtumo, kurį kelia Rusijos karas prieš Ukrainą, fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, kuris šiemet turėtų siekti beveik 2 procentus BVP.