BNN Analytics | Lietuvoje bankrotų skaičius šiek tiek didės, bet ar tai pasisuks? – Baltijos naujienų tinklas

Linas Jegelevičius BNN

Prasidėjus rudeniui lietuvių nuotaikos pakilios – daugelis ruošiasi sunkiais ateinantiems mėnesiams. Galbūt beprecedente skausminantis nervus ir gniuždantis piniginę.

„Mūsų siuvimo įmonė baigia veiklą. Vokiečių verslininkas, kuriam jis priklauso, mums aiškino Lietuvos santykių su Kinija pablogėjimą dėl Taivano, o dabar karas Ukrainoje įmonei per sunkus. Labai pasikliovėme kiniškų verpalų eksportu, o karas dėl Lietuvos santykinio artumo savininką gąsdina“, – BNN sakė vienos vilnietės įmonės drabužių dizainerė Edita.

Drabužių gamintojų pajamos vis dar mažėja – net 12% nuo COVID pandemijos pradžios 2020 metais, rodo kreditų biuro analizė „Creditinfo Lietuva“.

Audinių gamintojams sekasi šiek tiek geriau, tačiau abiejuose sektoriuose ir toliau mažėja užimtumas. Nors drabužių gamintojų skaičius Lietuvoje šiek tiek išaugo nuo 1 285 (2019 m.) iki 1 341 (2021 m.), tačiau darbuotojų skaičius šiame sektoriuje per šį laikotarpį sumažėjo 12 procentų – nuo ​​14 803 2020 m. pradžioje iki 13 068 2021 m. pabaigoje.

Dėl pandemijos poveikio beveik 12% sumažėjo ir šio sektoriaus pajamos – nuo ​​396 milijonų eurų 2019 metais iki 350 milijonų eurų 2021 metais.

„Siuvimo pramonė prarado savo jėgą. Lietuvos darbo jėga labai pabrango, todėl pandemija ir karo padariniai“, – BNN patvirtino Edita.

Metų pabaigoje Edita netekusi darbo, ji neįsivaizduoja, ką daryti toliau. Jos vyras dirba valdiškoje įstaigoje, bet atlyginimas nesiekia 1000 eurų.

„Kainos yra didžiulės. Vien tam, kad paruoštume sūnus naujiems mokslo metams, išleidome daugiau nei 300 eurų. „Jei valstybė neištiesia rankos, galime patekti į bėdą“, – pripažino vilnietis.

Elektros ir dujų kainoms pasiekus naujas aukštumas, visos šalies pramonės šakos susiduria su didžiuliais iššūkiais. Siekdamos išvengti nuostolių, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, Panevėžio „Solteras“ šiaurės rytų Lietuvoje, jau stabdo perlito gamybą ir kaip sprendimą svarsto galimybę persikelti į Lenkiją.

Kritinė riba pasiekta, sako „Soltero“ direktorius Dainius Spirikavičius.

„Dėl sąnaudų mūsų produkcija praranda galimybę konkuruoti. Dujų ir elektros kainos išaugo apie dešimt kartų. Anksčiau už dujas ir elektrą mokėdavome iki 20 000 eurų per mėnesį, dabar sąskaitos – apie 200 000. Neturime kitos išeities, kaip tik sustabdyti veiklą“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė jis.

READ  Fotoelektros politikos plėtra Baltijos šalyse - International PV Journal

Daugelis nukentėjusių įmonių, tokių kaip „Solterras“, susidoroja su kritinėmis situacijomis pačios. Tačiau kai kurie kiti pramonės sektoriai skambina pavojaus varpais – jei dabar valdžia negelbės, netrukus gali būti per vėlu.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas šią savaitę perspėjo, kad ši žiema bus kritinė, nes didžioji dauguma paukštienos gamintojų nevykdys sąskaitos už energiją. Jis teigia, kad dėl milijonų gyvų paukščių šalies ūkiuose sustabdyti gamybos neįmanoma.

LPA prašo valstybės paramos: 0,09 euro cento už kilogramą viščiukų broilerių ir 0,9 euro cento už kiaušinį. Dar vienas liberalų-konservatorių vyriausybės prašymas – racionalizuoti valstybės paramos reikalavimus – po pandemijos metų daugelio paukštynų finansiniai rezultatai yra labai prasti, tvirtina jis.

„Ši parama reikalinga, nes kiaušinių augintojai patiria spaudimą pereiti prie laisvėje laikomų vištų ir visam sektoriui tam reikės daugiau nei 60 mln. Broileriams tai būtų apie tris milijonus eurų per metus. Be to, šiandien reikalingos subsidijos energijos sąnaudoms kompensuoti. Bendrovė pati nepajėgi apmokėti visų sąskaitų ir yra įklimpusi į spąstus“, – pabrėžė LPA vadovas.

Jis sako, kad paukštininkystės sektorius Lietuvoje nyksta ir be valstybės paramos šis sektorius kitais metais gali neišgyventi, nes dujos pabrango dešimt kartų, o elektra – tris kartus.

Verslo atstovai perspėja, kad jei valdžia nesiims priemonių mažinti energijos išteklių kainas, prasidės masiniai atleidimai ir įmonių bankrotai.

Tiesą sakant, jie jau prasidėjo – per pastarąjį pusmetį bankroto bylas pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių Lietuvos įmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo naujausia Lietuvos statistikos tarnybos skelbiama bankroto statistika.

Jos duomenimis, 2022 metų pirmąjį pusmetį bankroto bylą iškėlė 312 įmonių, antrąjį ketvirtį. Iš jų 274 bylas pradėjo antrąjį ketvirtį.

READ  Estijos startuolis „Yaga“ pritraukia 2,2 mln. eurų, kad galėtų plėstis Afrikoje ir Azijoje

Tačiau daugiausia bankroto bylas iškėlusių įmonių veikia statybų sektoriuje: pirmąjį šių metų pusmetį bankroto bylos iškeltos 137 statybos įmonėms, o 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu – 57.

Beveik dvigubai išaugo pradėtų bankrotų skaičius didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose: per šį pusmetį bankrotą paskelbė 135 įmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 64.

Panaši statistika apie įstaigas, teikiančias apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Šiemet pirmąjį pusmetį bankroto bylos iškeltos 61 įmonei, pernai – 33 įmonėms per tą patį laikotarpį.

Nelengva padėtis ir produkcijos perdirbimo srityje: pirmąjį pusmetį bankrotą paskelbė ir iškėlė bankroto bylą 53 šioje srityje veikiančios įmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 35 įmonės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia bankrotų per pastarąjį pusmetį inicijuota trijų didžiųjų miestų rajonuose: 271 Vilniaus apskrityje, 121 Kaune ir 83 Klaipėdoje.

Verslo interesus ginantys ekonomistai ir organizacijos garsiai kalba, kad jei bėdų patiriančios įmonės nesulauks pagalbos iš valstybės, bankrutuojančių įmonių tik daugės, tačiau bendra ekonominė situacija nebėra tokia niūri, kokia buvo iki 2008-ųjų krizės.

Tuo tarpu „Swedbank“ ekonomistas Nerigos Malelis tvirtina, kad išaugęs bankrotų skaičius neturėtų stebinti. Tam yra bent kelios priežastys. Visų pirma, pasibaigus epidemijai ir valstybės paramai, kai kurios įmonės negalėjo arba nenorėjo atsigauti. Tačiau tikėtina, kad kai kurios įmonės šiemet suklupo dėl gerokai išaugusių energijos sąnaudų. Vidutinei elektros kainai išaugus beveik dešimt kartų, į nepavydėtiną padėtį atsidūrė įmonės, kurios labai ja remiasi ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių.

Kita priežastis, ypač kalbant apie antrąjį šių metų ketvirtį, yra ta, kad bankrotus jau galėjo pradėti įmonės, kurių veikla labai priklausė nuo prekybinių santykių su Rusija, sako jis.

READ  Savaitė Lietuvoje: Covid-19 atvejai rekordiniai, Lietuva įtraukė Rusijos dainininkus į juodąjį sąrašą, TVF konsultuoja mokesčių klausimais - Baltijos naujienų tinklas

Tačiau, ekonomisto teigimu, išskyrus pavienius probleminius atvejus, bendra situacija nėra dramatiška: antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. naujų darbo vietų, bedarbių skaičius yra mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis atlyginimas šiemet išaugo apie 15 proc.

„Tikėtina, kad dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetikos krizės ir problemų rytinėse rinkose artimiausiais metais sulauksime bankrotų skaičiaus augimo. Per artimiausius kelerius metus nedarbo lygis gali padidėti 1 procentiniu punktu, galimas ir nežymus ekonomikos susitraukimas, kuris truks kelis ketvirčius, tačiau gilios krizės tikimybė vis dar maža“, – sako N. Mačiulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *