BNN Analytics | Lietuva ruošiasi tris kartus nusileisti rinkoms – Kinijoje, Baltarusijoje, dabar Rusijoje – „Baltic News Network“.

Linas Jegelevičius BNN

Iki griežtų sankcijų Rusijai reikalai neatrodė labai gerai, tačiau dabar, kartu su karu Ukrainoje, taip pat įtemptais santykiais su Kinija dėl Taivano ir nepaprastai didelių energijos kainų Lietuvai jie atrodo dar niūriau.

Iki šiol Rusija buvo tarp trijų geriausių šalių tiek Lietuvos eksporto, tiek importo sąrašuose. Šalies statistikos tarnybos vadovas Lietuvos statistikos tarnyba BNN sakė, kad pernai prekyba su Rusija siekė daugiau nei 8 mlrd. Tačiau didžiąją dalį sudarė reeksportas, o ne prekyba Lietuvoje pagamintomis prekėmis.

Nerijus Mačiulis, „Swedishbank Lithuania“ vyriausiasis ekonomistas, skaičiuoja, kad prekybos su Rusija mažinimas Lietuvos BVP augimą gali pristabdyti dviem punktais.

„Kai kurios įmonės bus paveiktos, tačiau makroekonominis poveikis bus nedidelis. Jei kalbame apie dviem punktais lėtesnį augimą, manau, kad tai yra nedidelė kaina už Kremliaus karinės agresijos sustabdymą“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė jis.

Tuo tarpu didžiąją Rusijos importo į Lietuvą dalį sudaro nafta, taip pat geležis, plienas, aliuminis, trąšos, mediena, plastikai, druska. Daugelis Lietuvos pramonininkų jau prieš karą skundėsi tiekimo grandinės sutrikimais, taip pat didelėmis importo kainomis, kilusiomis dėl geopolitinės įtampos. Pavyzdžiui, Londono metalų biržoje aliuminio kaina pastaruoju metu pabrango apie 130 procentų.

Plieno ir aliuminio gaminiais Lietuvoje prekiaujančios UAB „Linoksa“ direktorius Donatas Biberstis BNN sakė, kad aliuminio tiekimo situacija pastaruosius metus buvo „itin sudėtinga“.

„Tačiau turbūt blogiausia ne kaina (biržoje), o žaliavinio aliuminio trūkumas, kurį pirmiausia lemia geopolitiniai veiksniai“, – sakė jis.

Bet karas Ukrainoje uždarė Rusijos aliuminio rinką Europos Sąjungai ir Lietuvai. visiškai. Europos Sąjunga susitarė ir paskelbė ketvirtąjį sankcijų paketą Rusijai, į kurį įtrauktas plieno ir aliuminio importo draudimas. Dėl to kainos pakilo dar vienu šuoliu.

READ  Europos Sąjunga nagrinėja energijos importo apribojimus dėl branduolinės saugos problemų Baltarusijoje - pasaulyje

„Dirbant su aukštesnėmis energijos kainomis (energija gali kainuoti iki pusės aliuminio gamybos sąnaudų, todėl prekybininkai šaldytą prekę vadina elektrolitu-LJ), tai dar labiau pablogina galutinio vartotojo padėtį“, – sakė verslininkas.

„Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti kalbant apie aliuminio rinką, yra Kinija, kuri pereina prie aliuminio importuotojo. Anksčiau jis buvo pagrindinis aliuminio šaltinis. Daugelis vietinių aliuminio dalių gamintojų yra labai pavargę ir atsargūs dėl situacijų, sakė Biberchtesas.

„Linoksa“ gaminių kainos per pastaruosius metus išaugo 100-115 proc. Įmonė superka tarpinius aliuminio gaminius.

Arūnas Laurinaitis, Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos prezidentas, sako, kad įmonės, investuojančios į gamybinius įrenginius, yra sunkesnėje padėtyje, nes negali labai greitai tų investicijų iškrauti. Be to, kadangi Rusija iškėlė kliūtis kapitalui išvykti iš šalies, tai gali būti neįmanoma.

Reeksportą, arba prekes tranzitu, aptarnauja Lietuvos logistikos sektorius, o tai reiškia, kad Lietuvos vežėjams teks ieškoti naujų rinkų, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodina.

Nors Rusija buvo didžiausia Lietuvos reeksporto šalis, manoma, kad nuostolius galėtų kompensuoti rinkos Europos Sąjungoje. Jo teigimu, Lietuvoje pagamintų prekių eksportas pernai siekė apie 600 mln. Palyginimui, Lietuvos eksportas į didžiausią eksporto rinką Vokietiją pernai siekė 1,8 mlrd.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vykdomasis direktorius Egidigos Makevicius BNN sakė, kad šalies mėsos eksportuotojai iš Rusijos pasitraukė iškart po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą.

„Tai buvo teisingas sprendimas. Rusijos rinka yra pilna problemų ir nestabilumo. Kalbant apie Kiniją, tai gera rinka, tačiau joje žengėme tik pradinius žingsnius. Pernai vienas Lietuvos mėsos perdirbėjas į Kiniją išgabeno 700 tonų mėsos. Tačiau pašlijus Kinijos ir Vilniaus santykiams, santykiai nutrūko. Dabar daugiausia dėmesio skiriame stabilioms rinkoms, ty Europos Sąjungai ir JAV“, – BNN patvirtino LMPA generalinis direktorius.

READ  Savaitė Lietuvoje: 749 300 nepanaudotų koronaviruso vakcinų sukaupta, tvora pastatyta palei Baltarusijos sieną - Baltic News Network

Artėjant sėjos sezonui, kaimyninei Lietuvai trūksta beveik penktadalio jai reikalingų trąšų. Žinia apie grūdų eksporto draudimą Ukrainoje, kartu su Rusijos grūdų rinkos uždarymu, pablogino situaciją, nes daugelis Lietuvos ūkininkų prognozavo didesnes duonos kainas ateityje.

„Pirmoji grūdų kainų kilimo banga buvo praėjusį rudenį. Jis siekė apie 30–50 procentų ir atsirado dėl grūdų tiekimo sutrikimų dėl COVID pandemijos. Tikėjomės kritimo, bet Ukrainos karas viską kardinaliai pakeitė. Kadangi Ukraina ir Rusija yra didžiausios grūdų eksportuotojos, karas reiškia tiesioginį poveikį rinkai, o tai yra labai apčiuopiamas poveikis. Dienos grūdų biržų svyravimai beprotiški – 5-15 procentų, vadinasi, kviečių tonos kaina per dieną gali pakilti 70 eurų. Tuo tarpu senasis derlius taip pat brangsta, – sakė stambaus Lietuvos grūdų rinkos žaidėjo „Agroconcerno Groday“ prezidentas Karolis Simas.

Taip pat skaitykite: Covid-19 Baltijos šalyse. Latvijoje – 5138, Lietuvoje – 7054, Estijoje – 2137

Jis sako, kad Lietuvai teks importuoti trąšas net iš Kanados, Čilės ir Maroko.

Statybų sektorius Lietuvoje iš dalies priklauso nuo medžiagų importo iš Ukrainos, taip pat atsargiai žiūri į geopolitinę situaciją. Akivaizdu, kad nutrūkus Lietuvos įmonių ryšiams su Rusija, solidarizuojantis su Ukraina, vieni sektoriai padarinius pajus siaubingiau nei kiti.

Tačiau dauguma importuotojų sutinka, kad jie gali rasti alternatyvių šaltinių, tačiau už didesnę kainą. Baldų gamintojai teigė, kad kai kurios jų medžiagos gali pabrangti dvigubai.

Net ir tiems, kurie patys nepriima sprendimo, gali būti neįmanoma atsiskaityti su Rusijos tiekėjais, nes Lietuvos centrinis bankas planuoja įvesti finansinių sandorių apribojimus. Centrinis bankas neleis savo sistema naudoti mokėjimams Rusijos piliečiams, įmonėms Rusijoje ir Rusijos piliečiams ar subjektams priklausančioms įmonėms. Lietuvoje gali būti apie 1600 rusų valdomų įmonių.

READ  „Fintech Revolut“ patenka į dar 10 šalių, turinčių garantuotas indėlių sąskaitas

Praėjusią savaitę Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas patvirtino 2 mlrd. Prireikus Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas gali patvirtinti papildomus pagalbos paketus vėliau šiais metais.

Iš viso Rusijoje veikia apie 250 Lietuvos įmonių. Šis skaičius smarkiai sumažėjo po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *