Linas Jegelevičius

Kitaip nei daugelis vakariečių ir net lyginant su latviais ir estais, vidutinė lietuvių šeima maistui išleidžia daugiau, naujausioje apklausoje sukūrė tarptautinė elektroninės prekybos platforma „Picody“.

Iš 105 apklaustų šalių Lietuva užima 48 vietą – maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai išleidžia 21% visų savo vartojimo išlaidų. Panašus rezultatas buvo pastebėtas Saudo Arabijoje (20,5 proc.), Libane (21 proc.) ir Pietų Afrikoje (21,3 proc.).

Norėdami patvirtinti šią analizę, artimiausi Lietuvos kaimynai maistui išleidžia mažiau – lenkai užima 32 vietą (17,2 proc.), latviai – 40 (19,3 proc.), estai – 45 vietą su 20,2 proc.

Kad lietuviai labai stengiasi pirkti pigius bakalėjos produktus, vaistus ir techninę įrangą į kaimyninę Lenkiją, o dar visai neseniai – į Baltarusiją (rugpjūtį buvo uždaryti du pasienio regionai), gerai žinoma, tačiau platformos išvada yra tokia: braliukai – taip lietuviai ironiškai vadina savo šiaurinius kaimynus latvius – maistui išleidžia stebėtinai mažiau.

Ką apie tai sako lietuviai?

Vilnietė Dangulli sako neseniai su šeima važiavusi į ledo skulptūrų festivalį Jelgavoje. Kai ji buvo „Maximos“ maisto prekių parduotuvėje, ji nustebo ten pamačiusi daug pigesnių prekių.

„Mane tikrai nustebino tai, kad lietuviški sūriai ten buvo pigesni nei pas mus. Mūsų apsilankymo dieną sviesto pakelis su nuolaida kainavo 0,99 euro. Tuo metu Lietuvoje toks pat sviestas tą pačią dieną kainavo 1,99 euro. „Tai buvo bananai ir žiediniai kopūstai, – BNN sakė ji. – Ir daug kitų produktų, taip pat pigesnių Latvijoje.

Danguolė taip pat atkreipia dėmesį, kad Latvijoje nuolaidos taikomos gerokai didesniam prekių kiekiui naudojant „Maximos“ nuolaidų kortelę.

Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento vadovo Mariaus Telmanto, nors prekybos centrai „Maxima“ priklauso tai pačiai verslo grupei, veikiančiai visose Baltijos šalyse, tačiau veikia kaip savarankiški juridiniai asmenys.

„Kitaip tariant, kiekvienoje šalyje prekybos tinklas veikia tik savo rinkoje, toje šalyje egzistuojančios konkurencinės aplinkos sąlygomis. Tai taikoma formuojant kainodaros strategiją ir planuojant bei įgyvendinant akcijas, kad prekybos tinklas galėtų patenkinti savo skirtingų klientų poreikius“, – paaiškino jis. geriausiu atveju ir išlikti dinamiško bei labai konkurencingo mažmeninės prekybos sektoriaus lyderiu.Outlet.

Tačiau tie, kurie gyvena Latvijos ir Lietuvos pasienyje, „pigiau Latvijos“ istoriją vertina labai skeptiškai.

„Kai gyvenau Latvijos ir Lietuvos pasienyje, niekada nesusidarė toks įspūdis, kad bakalėjos produktai čia brangūs, palyginti su Latvijos puse. Taip, Latvijoje alkoholis, įskaitant alų, yra pigesnis. Taip jau daug metų dėl mažesni muitai gėrimams Alkoholinis.Kalbant apie maistą, kainos priklauso nuo kiekvieno produkto – kai kurie maisto produktai čia pigesni, o kai kurie ten pigesni“, – BNN sakė Pasvalės, Juničekų ir Biržų merai.

Be to, jie pažymi, kad daugumos lietuvių perkamoji galia yra didesnė, nes vidutinis Lietuvos darbo užmokestis didesnis nei Latvijoje.

„Kaip ir visur, pasienio gyventojai kerta sieną ir ieško pigesnių prekių, bet kalbant apie pagyvenusius žmones, tai nėra didžiulis reiškinys.

Sakyčiau, kainos abiejose pusėse gana panašios.

Pasvalio savivaldybės Daugėnų rajono seniūnas Tomas Kričiūnas BNN sakė:

Kolegas šeichas Salučiai Sigitas Savickas taip pat linkęs manyti, kad plitimai neturi reikšmės.

„Išskyrus alkoholį, kuris Latvijoje yra keliais eurais pigesnis. „Daugeliui tai labai skiriasi“, – BNN sakė jis ir pridūrė: „Tačiau pažįstu ir kitų pagyvenusių žmonių, kurie nuolat vyksta į Latviją pirkti maisto produktų“. Sako, ten pieno produktų kainos geresnės. Be to, kai kurie mano, kad latviški produktai yra kokybiškesni.

Prie Lietuvos ir Latvijos sienos esančio Pasvalio miesto gyventojas Savickas sakė:

Vietiniame baseine jis dažniausiai mato latvius.

„Sako, apskritai pramogų paslaugų kainos Pasvalyje yra mažesnės nei Latvijoje. Žinoma, daugelis apsiperka vietinėse parduotuvėse, perka bakalėjos prekes, o tai rodo, kad latviams kainos čia žemos”, – pridūrė jis.

1200 gyventojų turintis Žagarų miestelis sulaukia daug lankytojų iš Latvijos, BNN sakė Junskių rajono Žagarių apylinkės seniūnas Saulius Komarskis.

„Sakyčiau, apskritai maisto kainos Lietuvoje yra pigesnės, bet tai priklauso nuo regiono, kuriame esi. Tačiau kalbant apie alkoholio kainas, Latvijoje kainos daug geresnės“, – sakė S. Komarskis.

Jis padarė išvadą, kad dujų kainos Lietuvoje žemos.

Kai kurie pasienio gyventojai mano, kad pramogos ir apsipirkimas Latvijoje yra pigesnis. Net jei mažmeninės prekybos bakalėjos prekybos centrai veikia abiejose šalyse.

Įdomu tai, kad minėta apklausa parodė, kad kai kuriose šalyse išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro mažiau nei dešimtadalį viso vidutinio žmogaus išlaidų – JAV – 6,7%, Singapūre – 8,4%, o JAV – 6,7%, Singapūre. 8,4 %. Jungtinėje Karalystėje – 8,7%, Airijoje – 9,2%, Šveicarijoje – 9,9%.

Nigerija (59 proc.), Mianmaras (56,6 proc.) ir Kenija (56,1 proc.) yra tarp šalių, kurių gyventojai maistui išleidžia daugiausia pinigų.

Kodėl lietuviai maistui išleidžia daugiau nei lenkai ir latviai?

Maisto išlaidos Lietuvoje yra labai didelės, lyginant su išsivysčiusiomis Europos šalimis, teigia portalo Pricer.lt maisto skyriaus vadovas Petras Šipkauskas.

„Per mėnesį vienam žmogui maistui išleidžiant 218 eurų, esame tarp 12 daugiausia pinigų tam išleidžiančių šalių – praktiškai lygiuojamės su Vokietija ir Nyderlandais. To priežastys – pridėtinės vertės mokestis. kad Lietuva maistui primeta 21 tarifą „Čia irgi mažiau konkurencinga rinka. Nenuostabu, kad važiuojame pirkti bakalėjos į Lenkiją.”

Lietuva „išsiskiria“ ES ir tarp kaimyninių šalių pagal išlaidas maistui, o tai liudija daugybė statistinių duomenų, sako „INVL Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas Endrejus Ginetti-Pecsenyi.

Ekonomistas aiškina, kad „labai dideli santykiniai kaštai“ maistui reiškia, kad šalis vystosi ir kenčia nuo rimtų socialinių problemų. Tačiau Lietuvos atveju yra ir kitų faktorių, sako ji.

„Turėtume atsižvelgti į savo tradicijas ir kultūrinius skirtumus.

Lietuviai labiau įpratę šventes švęsti namuose nei pietų ar vakarų Europos šalių gyventojai, todėl maistui išleidžiama daug daugiau, o restoranų kategorijos išlaidos – gerokai mažesnės, – sakė ji.

Ekonomistas pastebi, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje jau pasiekė (99%) ES vidurkį ir, vertinant atskiras kategorijas, kai kuriais atvejais jį viršijo. Tačiau Lietuvos gyventojų pajamos ES vidurkio dar nepasiekė.