Linas Giglivitius

Net jei vietiniai barai ir kavinės šią vasarą atrodo kaip įprasta, šurmuliuoja, kai kurie verslai žlunga – kartu su COVID-19 karas Ukrainoje niokoja turizmo industriją Lietuvoje maždaug už tūkstančio kilometrų.

„Reikalai tikrai blogai ir nėra vilties, kad greitai jie pradės gerėti. Mūsų vidaus turizmas per pastaruosius dvejus metus susitraukė beveik 50 % – tiksliau, 47 %. Karas situaciją tik pablogino. Tai tiesiog išnaikino – tiesiogine to žodžio prasme – daug užsienio turistų, ypač vokiečių, manančių, kad Lietuvoje vyksta arba čia prasidės karas“, – BNN sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LŽRA) prezidentė Evalda Iškauskienė.

Jos teigimu, šią vasarą santykinai geriau sekasi tik pajūrio savivaldybėms.

«Daugiau ar mažiau, bet daugelis lietuvių bijo vietinių kainų. Rekordinė infliacija – maždaug 20 % per pastaruosius kelis mėnesius – daugeliui atrodo pernelyg didelė. Dėl to dalis lietuvių renkasi pigesnius Turkijos kurortus – Palangą, Neringą, Klaipėdą ar Druskininkus“, – tikina ji.

Palangoje, Baltijos prieglobstyje, esančio kurorto baro savininkas Arturas Timokas, BNN paklaustas, atsiduso: „Kiekvieną kartą, kai žmona skambina tiekėjams, jaučiuosi nejaukiai – žinau, kad išgirsime naujų, didesnių skaičių. Turime atnaujinti sąrašą, kad atspindėtų didesnes kainas, kurias mokame savo tiekėjams.

Žmogaus teisių reguliavimo institucijos LŽRA vadovo teigimu, šią vasarą į Lietuvą išdrįstų atvykti „tik izraeliečiai“.

„Gal dėl savo mentaliteto jie yra drąsūs – Druskininkai (kurortas pietų Lietuvoje – LJ) jų mato liūto dalį“, – sakė Šiskauskini.

Klaipėdos uostas šį sezoną planavo priimti 80 kruizinių laivų, tačiau dabar jų sumažėjo iki 70. Vėlgi – dėl karo.

„Prieš prasidedant karui buvo planuota mažesnis laivų skaičius, tačiau kruizinės linijos atsisakė lankytis Sankt Peterburge ir siųsti daugiau laivų į kitus Baltijos uostus, taip pat ir čia“, – sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romina Savekini. .

Tačiau dabar yra atšaukimų, priduria ji. „Daugelis žmonių atsisako čia plaukti saugumo sumetimais arba kruizinės kompanijos atšaukia sustojimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose, kaip, pavyzdžiui, padarė AIDA.

Per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai turistų Klaipėdoje buvo vokiečiai, apie 40% visų miesto lankytojų.

„Iš viešbučių ir kitų paslaugų teikėjų girdime, kad grupės atšaukia rezervacijas ar atideda skrydžius. Kiekviena žinia, kad Baltijos valstybėms gresia pavojus, kad Baltijos šalys gali būti užpultos, turi labai didelę įtaką turizmo sektoriui“, – sako Klaipėdos turizmo vadovas.

Pasak Turizmo informacijos centro Nidoje direktorės Editos Lupicetto, vokiečių grupių sumažėjo, tačiau vokiečių turistų vis dar ateina.

„Dabar, kai Vokietija konkuruoja su kitomis šalimis dėl šių „eksportuotojų“ turistų, kai kuriems yra puiki proga pasakyti, kad Baltijos šalys yra nesaugios, kad Baltijos šalys per arti karo, o jų kaimynės per daug militaristinės. Gaila, bet tai veikia, nes turime daug vokiečių grupių, kurios atsisakė atvykti iki liepos mėnesio“, – sako Neringos meras Darius Gastis.

Tačiau Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmetino nerimą linkusi sumenkinti, sakydama: „Realiai viskas yra niūriau, bet (epidemijos ir karo) fone Palangoje labai gerai“.

Ji sako, kad vietiniai viešbučiai ir restoranai šurmuliuoja visą vasarą, nepaisant negandų.

«Įdomu, kad apsidairę pamatytumėte ne tik ukrainietiškų, vokiškų, latviškų, bet ir rusiškų bei baltarusiškų automobilių numerius. Tačiau kalbant apie paskutinius du, mažiau – tai suprantama“, – BNN sakė Kimino.

Tačiau ji pripažino, kad dėl karo rūpesčių centras buvo atšauktas du kartus.

„Mūsų kolegos, vakarų europiečiai, nelabai gerai išmoko geografijos – galiu pasakyti tikrai – ir mano, kad ant mūsų beveik krinta bombos“, – sako vilnietė kelionių vadovė Skidra Kulakoskini.

Gido teigimu, karo bijantys užsieniečiai savo keliones iš esmės atšaukia.

„Kalbėjausi su savo draugais gidais, kurie dirba su amerikiečiais, taip pat kelionių organizatoriais, kurie organizuoja tas keliones. Ji sakė, kad atšaukiama iki 99,9 proc., pridūrė: „Jie nesitiki rasti tokią gražią Europą, tokią švarią kaip anksčiau“.

Po koronaviruso krizės turizmo sektorių vėl ištiko krizė, kuri neleidžia vėl atsistoti ant kojų, sako Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepito Rainini. Ji mano, kad valdžia turėtų skirti daugiau pinigų, kad Lietuva būtų patraukli turistams.

„Yra daug atšaukimų, ypač iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos. Priežastis ta, kad Lietuva jiems nežiūrima kaip saugi kelionės kryptis. Situacija sudėtinga ir atsigavimui reikės tolesnės valstybės paramos, kuri turi būti įvairiapusė. Didesni resursai turėtų būti skirti rinkodarai ir komunikacijai Lietuvoje, kaip turistinėje vietovėje, taip pat ir saugumo požiūriu, teigia Plebetto-Reni.

Siekdama pritraukti turistus, Lietuva pradeda kampaniją, kuri parodys, kad šalis ne tik saugi, bet ir turi ką pasiūlyti.

Lietuvos turizmo rūmų vadovė Žydr Gavelienė įsitikinusi, kad „geresnis bendravimas“ būtinas:

„Turime parodyti Lietuvą kaip saugią šalį keliauti“.

Politikai pritaria minčiai, tačiau teigia, kad tokia komunikacija reikalauja didelių pinigų, o šiuo metu šis klausimas tėra diskusija.

„Gal nekonkuruosime su lėšomis. Bet jei galėsime bendradarbiauti, ypač trijose Baltijos šalyse, ir vykdyti bendrą komunikacijos kampaniją, manau, tai duos didesnį poveikį“, – sako Seimo narys Andreasas Kobinskas.

Vyriausybė vietos turizmo įmonėms paramai ketina skirti 4 mln. Į ją galės pretenduoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurių apyvarta 2021 metais sumažėjo ne mažiau kaip 40 proc. Taip pat ir kelionių organizatoriai, kurių apyvarta pernai sumažėjo trečdaliu.

Tuo tarpu išvykstamasis turizmas šiais metais smarkiai išaugo po pandemijos protrūkio ir iki metų pabaigos gali pasiekti ikipandeminį lygį.