BNN analizė | Išleistas Lietuvos gynybos fondo paketas, kuriame nėra PVM didinimo plano

Linas Jegelevičius

Finansų ministrė Gintarė Skaistė paskelbė daug diskusijų sukėlusį gynybos finansavimo paketą, kuriame yra devyni įstatymai ir nuomonės įstatymas dėl siūlomo papildomo draudimo sutarčių apmokestinimo.

Pirma, į jį įtraukti siūlymai 2025–2030 metais išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Siūlomas paketas susideda iš keturių dalių: bankų solidarumo įnašo didinimo, įmonių pajamų didinimo bei akcizo tam tikroms prekėms ir paslaugoms.

Tačiau bankininkystės ir kai kurių kitų sektorių vadovai yra gyvybingi.

Ji primygtinai teigia, kad projektas nebuvo aptartas ir dėl jo nesutarta.

„…siūlome sprendimus, tiesiogiai atliepiančius saugumo ir civilinės saugos poreikius, užtikrinančius reikiamą gynybos finansavimo lygį ir pasirengimą grėsmėms. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas saugumas. „Jie turi platų politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymą ir gali būti priimti Seime“, – pranešime spaudai teigė G. Skaistė.

Gynybos fondo pagrindas – pelno mokesčio padidinimas – nuo ​​dabartinių 15 % padidinus tarifą įmonėms iki 16 %, o mažoms įmonėms – vienu procentiniu punktu sumažintas pelno mokesčio tarifas. Iki 6 proc. Skyriuje siūloma priimti sprendimą panaikinti specialias draudimo ir sveikatos sektoriams taikomas pelno mokesčio taisykles ir apriboti su žaliąja sritimi susietų automobilių lengvatas.

„Pagrindinės papildomos pajamos iš pelno mokesčio tarifo didinimo ateis 2026 metais, tačiau dėl išankstinio pelno mokesčio mokėjimo dalies pajamų bus galima gauti 2025 metais“, – sakė Skaistė.

Galiausiai buvo pasiūlyti verslo liudijimų reglamentavimo pakeitimai, kurių buvo tikimasi Vyriausybės pateiktame mokesčių pasiūlymų rinkinyje. Ministras teigė, kad šiais sprendimais gynybos fondui 2025 metais bus skirta papildomai 46 mln. eurų, o 2026–2027 metais – 163 mln.

Kitas Gynybos fondo kertinis akmuo yra solidarumo įnašas

Apmoka Lietuvoje veikiantys bankai. Ministerija siūlė pratęsti vieneriems metams iki 2026-ųjų – „laikinas sprendimas“, – sako G. Skaistė.

READ  Arena Market: Lietuva | Pasaulinės arenos vadovas

„Tikimės, kad išskirtinės aplinkybės finansų sektoriuje išliks bent iki 2025 metų. Todėl įstatymas (Dėl Laikinojo solidarumo rinkliavos) yra keičiamas, siekiant užtikrinti papildomų pajamų“, – sakė ministras.

Jis sako, kad solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams gynybos fondui atneštų 60 mln.

– sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė

Vyriausybė „sulaužė pažadus“ finansų institucijoms, siūlydama pratęsti bankų vienybės mokestį.

„Tai nėra solidarumo mokesčio išplėtimas, tai naujas mokestis, nes buvo pakeistas jo pagrindas. Jei jis nebus pakeistas, 2025 metais nebus renkama papildomų pinigų. Todėl mes tai vertiname kaip pažadus sulaužyti”, – pabrėžė E. Čipkutė.

Ketvirtadalį gynybos biudžeto paketo sudaro sprendimai, susiję su akcizais: papildomi akcizai alkoholiui ir tabakui, kurie prisidės prie trejų metų akcizų plano ir 6 procentų (akcizo + PVM dalis) gynybos. Komponentas vienam litrui degalų, skirtas atitinkamai benzino, dyzelino, ekologiško ūkininko dyzelino ir transporto naftos dujų akcizams. Šie rezultatai leis gynybos fondui papildomai gauti 142 milijonus eurų 2025 metais, 157 milijonus eurų 2026 metais ir beveik 173 milijonus eurų 2027 metais.

Gynybos fondo rezultatų rinkinį papildo naujai siūloma Gynybos įnašo koncepcija – 10% įmoka į draudimo sutartis, nepanaudotas gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reglamentas yra visiškai naujas, skirtingai nuo kitų siūlomų sprendimų, pirmiausia pateikiamas grįžtamasis ryšys su visuomene, o tada sukuriamas įstatymo projektas. Dėl šio sprendimo 2025 m. bus papildomai sugeneruota 50 milijonų eurų, o 2026–2027 metais – kasmet po 100 milijonų eurų.

Iš viso Gynybos fondo rezultatai turėtų suteikti beveik 298 mln. USD papildomo finansavimo iki 2025 m.

2026 metais – daugiau nei 421 milijonas eurų, o 2027 metais – beveik 437 milijonai eurų.

READ  „Vestas“ Lietuvoje nusileidžia 124 MW užsakymui

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, ateinančių penkerių metų gynybos finansavimo reikalavimai turi ir pastoviąją, ir kintamąją dedamąją. Norint išlaikyti šį finansavimą iki 2030 m., reikės nuolatinio ir nuolatinio poreikio, kad iki 2025 m. pasiektų 3 % ir 0,5 % BVP per metus. 2025 metais tai bus 400 milijonų eurų, o 2027 metais – 440 milijonų eurų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Civilinės gynybos stiprinimo ir plėtros programos finansavimo poreikis yra 150 mln. Planu siekiama įgyvendinti septynis prioritetus: prieglaudų infrastruktūros plėtrą; Perspėjimo sistemos tobulinimas ir visuomenės informuotumo stiprinimas; Gerinti krizių valdymo ir civilinės gynybos sistemų organizacijų pasirengimą ir atsparumą; sveikatos sistemos atsparumo didinimas; civilinės gynybos pagalbos komandų kūrimas; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimas; Civilinės gynybos mokymo pajėgumų stiprinimas.

Šiems poreikiams įgyvendinti Civilinės gynybos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti siūloma 25 mln. eurų per metus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų iš ūkio plėtros, kurias gauna savivaldybės, įgyvendinant slėptuvių infrastruktūrą; prevencijos ir pasirengimo pastangos; Prekių tiekimas nenutrūkstamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimas.

„Jis pagerins pastogės infrastruktūrą, finansuos prevencijos ir pasirengimo pastangas, aprūpins įrangą ir rezervus, reikalingus civilinės gynybos programos pasirengimui krizės atveju užtikrinti“, – sakė Schieste.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant paspartinti planuojamų kariuomenės dalinių plėtrą ir išlaikyti Vokietijos legionus.

Lietuvos verslo federacijos (LVF) prezidentas Andrias Romanovskis sutiko.

Nors iš esmės jis projektui pritaria, kai kurie pasiūlymai „nusivilia“.

„Siūlomas projektas nepateikia žadėto pagrindimo. Esame pasirengę sumokėti reikiamą sumą už gynybą. Tačiau mūsų pasiūlymas visiškai kitoks – visuotinis vieno procento PVM ir visuotinis pelno mokesčio padidinimas… Ir matome, kad PVM paliekamas toks, koks yra, tačiau siūlomi pakeitimai kituose vartojimo mokesčiuose, „A. Romanovskis sakė. : „Vyriausybės sprendimas į paketą neįtraukti PVM didinimo ir skolintis iš vidaus rinkos tik gynybai“ yra neambicingas.

READ  Lietuva Taivaniui dovanoja vakcinas COVID-19

Jis perspėja, kad parlamente, Seamas, paketas gali sukelti masines ir ilgas diskusijas, sukeldamas kai kurias jo dalis, ypač dėl to, kad į jį įtraukti kai kurie pasiūlymai iš anksčiau vyriausybės pateikto mokesčių reformos paketo.

Jis tvirtai įsitikinęs, kad siūlomas didesnis smulkaus verslo apmokestinimas, akcizo didinimas alkoholiui ir tabakui.

O naujam draudimo įmokų mokesčiui bus ypač nepritariama.

Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, kad jį „stebina“ planas didinti akcizus degalams, kurį jis vadina „nesąžiningu sprendimu“. Anot jo, Lietuvoje parduodamo kuro kaina jau dabar yra nekonkurencinga dėl aplinkosaugos mokesčio ir neefektyvumo per energetinę krizę.

Tikimasi, kad gynybos finansavimo pasiūlymai bus aptarti ministrų kabineto posėdyje kitą savaitę.

Sekite mus Facebook Ir X!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *