Linas Jegelevičius

Jei daugumai 2023 metais Lietuvoje viskas neatrodo rožiniai, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Masiulis šią savaitę pareiškė, kad šalis išvengs ekonominės krizės, o jei ateis recesija, ji tikrai bus. Lengvas ir trumpalaikis.

„”Tai, ką mes prognozuojame, nėra krizė – gali sulėtėti ekonomikos augimas, du ketvirčiai neigiamų pokyčių. Krizė, visų pirma, netikėta ir sukuria sudėtingas situacijas, tokias kaip epidemija, karas Ukrainoje, pasaulinė finansų krizė. „Tai sunkiai valdomos krizės, kurios turi ilgalaikių pasekmių“, – sako Masiulis.

„Kad ir kur bežiūrėtume, Lietuvos ekonomika yra labai subalansuota, konkurencinga, be akivaizdžių disbalansų. Kol kas nėra lengva įžvelgti ženklų, kad gerovė Lietuvoje baigėsi”, – apibendrina ekonomistas.

Tai yra, žodis „gerovė“ daugelį supykdė.

„Man atrodo, kad daugelis mūsų pirmaujančių ekonomistų per daug dėmesio skiria makroekonominiams rodikliams. Noriu pamatyti, kaip jie pavers geresnį gyvenimą visiems ne tik Vilniaus centre, bet ir už jo ribų, ypač provincijose, kur daug žmonių. sunku sudurti galą su galu“, – BNN sakė opozicijos parlamentaras Dainius Kebenis.

Ekonomistas teigia, kad 2023 metais Lietuvos BVP sumažės 0,3 procento.

„Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, kitais metais jau tikimasi 1,8 procento Lietuvos BVP augimo“,

Mačiulis sako.

Anot jo, šiemet palūkanos vėl kils, bet kitąmet pradės mažėti.

Jis pažymi, kad net jei 2022 metais Lietuvą užklumpa per ketvirtį amžiaus nematyta rekordinė infliacija, gyventojų vartojimas labai nesulėtėjo. Tiesą sakant, jo realioji apimtis per metus išaugo 1,3 proc.

Mačiulis mano, kad prie to prisidėjo ir spartus gyventojų, užimtumo bei atlyginimų augimas.

„Praėjusiais metais matėme didelę neto imigraciją, kompensuojančią neigiamą natūralų gyventojų kaitą, todėl gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik dviem procentais. Daug atvykėlių užpildė laisvas darbo vietas, todėl užimtumas padidėjo daugiau nei penkiais procentais, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 procentų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais pasenę Jau matėme mažmeninės prekybos augimo tendencijas, kurios tęsis ir šiais metais“, – prognozavo ekonomistas.

„Sweetbank“ teigimu, atlyginimų augimas šiemet sulėtės iki 9,5 procento ir bus šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Todėl tikimasi, kad realios namų ūkių vartojimo išlaidos šiais metais išliks nepakitusios, o eksportas po įspūdingo augimo metų turėtų susitraukti 0,5 proc., teigia analitikas.

„Silpną paklausą kaimyninėse šalyse, pagrindinėse euro zonos rinkose ir Šiaurės šalyse atspindi ir taip sumažėję pramonės eksporto užsakymai, kurie nukrito iki žemiausio lygio per trejus metus.

Kol kas platesnės reikšmės vis dar nežinomos, tačiau kai kuriuose sektoriuose turėtų mažėti ne tik eksporto apimtys, bet ir užimtumas.

Tačiau vis tiek tokių ekonomikos tendencijų negalime vadinti krize – tai atšalimas po ilgo klestėjimo ar perkaitimo“, – sako Masiulis.

Jis prognozuoja, kad dar šiais metais infliacija Lietuvoje sumažės iki vienženklių skaitmenų.

„Sweetbank Lithuania“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad 2023 metais daugelis Vakarų šalių ekonomikos išgyvens stagnaciją, tačiau po šiais skaičiais, anot jo, slypi dideli skirtumai. Jo teigimu, vieni sektoriai, tokie kaip atsinaujinanti energetika, kasyba ir turizmas, auga, o kiti, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, gali susidurti su rimtesniais iššūkiais.

Mačiulis nėra vienintelis Lietuvos bankininkystės žinovas, kuris tiki, kad Lietuva gerai įveiks sunkumus.

Neseniai ekonomistas Aleksandras Iskorodinas sakė

Pirmieji trys 2023 metų ketvirčiai bus sudėtingi, bet toli nuo siaubingos 2008–2009 metų padėties, kuri sukėlė ekonominį chaosą visame pasaulyje ir net Lietuvoje.

Pasak ekonomisto, „didelės dramos nebus“ – pirmąjį ir antrąjį nuosmukį, o trečiąjį ketvirčius pakeis atsigavimas paskutinį metų ketvirtį.

„Lietuvos ekonomika yra pasiruošusi sunkiam laikotarpiui, o jei šiek tiek kris, tai bus labai panašu į Europos Sąjungos ar euro zonos vidurkį… Lietuvos skola yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, siekia apie 40 procentų mūsų BVP. Turime didelį užsienio prekybos perteklių palyginamosiomis kainomis. Yra, vadinasi, ekonomikoje nėra disbalanso“, – sakė Iskorodinas.

Tarptautinės ekonomikos priežiūros institucijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), teigia, kad Lietuvos ekonomikai 2023 metais seksis gerai – ji augs maždaug 1,3 proc., taigi aplenks kitas šalis.

„Žinoma, nuosmukis bus, bet 2023 metais Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. – tai labai spartus tempas, palyginti su kitomis šalimis. Tačiau tai priklauso nuo karo ir kitų šalių ekonomikos. Tai turės ir kiti veiksniai, kurių Lietuva negali kontroliuoti dar stipresnis poveikis ekonomikos sulėtėjimui“, – sakė Alvaro Pereira 2022 m., metų pabaigoje Vilniuje pristatydamas EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalgą 2022 m.

„Ekonominių reformų prasme Lietuva yra nuostabi. Ji yra atspari, todėl mūsų prognozė (Lietuvai) yra geresnė nei kitų šalių”, – pabrėžė jis.

Tačiau kai kuriems linksmas Mačiulio optimizmas dingsta.

„Masiulis jau žino, kaip gyvensime šiais metais. Kadangi Lietuvoje krizės nėra, tai, anot jo, gyvensime gerai – uraa – ateityje nežinia. Ekonomistai yra įdomūs žmonės. Jie žiūri į daug mažų skaičių ir visada juose mato kažką teigiamo, bet eilinis Jie nemato to, kas akivaizdu net pačiam piliečiui – nuosmukio“, – sako anoniminis respublika.lt komentatorius.

„Pasirodo, mes klestime. Nebloga diagnozė šaliai, kurioje daugiau nei pusė milijono žmonių gyvena žemiau skurdo ribos… ir ar ši rekordinė infliacija vis dar nėra krizė?”

Ir jokios gyventojų krizės. Nesvarbu, ar gimimų mažiau nei mirčių.. Viską įvertinus, atrodo, kad gyvensime kaip įprasta: ekonomistai žengs į priekį, o nedrįsę žengti piliečiai paskęs nenumaldomai kylančios ekonomikos bangose“, juokaudamas užbaigia komentatorius.

EBPO tikisi, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 1,6 proc., o vidutinė infliacija šiemet sumažės iki 10,4 proc.

Tačiau EBPO Lietuvai rekomenduoja tinkamu tempu griežtinti fiskalinę politiką, kad būtų sumažintas infliacijos spaudimas, sprendžiamos su gyventojų senėjimu susijusios problemos, taikomos tikslinės ir laikinos priemonės, padedančios namų ūkiams ir verslui susidoroti su didėjančiomis energijos sąnaudomis, reaguoti į neigiamas tendencijas. Laikas nekilnojamojo turto rinkai.

Taip pat skaitykite: Švęsti anksti? Ekspertai komentuoja smunkančias infliacijos perspektyvas Latvijoje