Gruodžio 9 dieną Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Jurijus Ambrazevičius Niujorke susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kad perduotų žinutę iš Minsko. JT duomenimis, A. Ambrazevičius sakė, kad Baltarusija be išankstinių sąlygų leis Ukrainos grūdus per Baltarusiją gabenti į Lietuvos uostus.

Tačiau Ambrazevičius taip pat „pakartojo“ savo vyriausybės prašymą turėti galimybę eksportuoti savo trąšų produkciją per Lietuvos uostus, kuriems šiuo metu taikomos sankcijos.

Vasario 1 d., remdamasi nacionalinio saugumo sumetimais, Lietuva nutraukė vežimo sutartį tarp valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ ir kalio milžinės „Belaruskali“. Nuo tada papildomos sankcijos ir karas Ukrainoje visus metus trukdė Baltarusijai patekti į tarptautines rinkas. Kalio trąšos sudaro 10 % šalies eksporto ir yra gyvybiškai svarbus režimo užsienio valiutos šaltinis.

Sparčiai didėjančių sankcijų spaudžiamas A. Lukašenka birželio pradžioje pasiūlė, kad Ukraina mainais už kai kurių Vakarų sankcijų atšaukimą galėtų per Baltarusiją perkelti grūdus į Klaipėdos uostą. Idėją griežtai atmetė tiek Ukrainos prezidentas Zelenskis, tiek Vokietijos kancleris Šulcas, tiek Lietuvos prezidentas Nausėda.

Ambrazevičiaus pasiūlymas iš Baltarusijos ateina įdomiu metu. Lukašenka tvirtina, kad Vakarai traukiasi nuo sankcijų. Apskritai Baltarusijos pareigūnai tvirtina, kad jų šalies ekonomika nenukenčia nuo Vakarų sankcijų; Lukašenka ir jo pareigūnai ne kartą tvirtino, kad jų bendradarbiavimas transporto srityje su Rusijos uostais vyksta gerai.

Tačiau Ambrazevičius buvo išsiųstas perteikti didžiausią politinę nuolaidą, kurią Lukašenkos režimas pasiūlė nuo 2020 m.

2020 m. prasidėjus protestams prieš Lukašenką Vakarai pradėjo taikyti sankcijų paketus Lukašenkos režimui ir aktyviai rėmė šalies politinę opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą ir lenkų mažumą prieš politines represijas.

Eskaluojanti Lukašenkos keršto strategija ir priemonės išlikti valdžioje sukrėtė daugelį. priverstinio Ryanair Tarptautinė pagundų plotmė Dešimtys tūkstančių imigrantų į Baltarusiją karinės jėgos panaudojimas siekiant juos išvežti per sienas į Europos Sąjungą; ir netgi palaikė visapusę Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą, nuo 2014 metų išlikęs neutralus Rusijos ir Ukrainos konflikte.

Nors Ambrazevičius neabejotinai tikėjosi, kad bus sušvelnintos sankcijos, kurios lydės galimą Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją, jo pasakytas tiesioginis pareiškimas nustebino. Pirmą kartą nuo 2020-ųjų Baltarusijos režimas aiškiai signalizuoja, kad dabartinė padėtis juos taip neigiamai veikia, kad jie bent formaliai nori kažko atsisakyti be išankstinių sąlygų.

Tačiau Baltarusijos kaimynai pavargo nuo režimo nuodų. Išgirdęs naujienas iš Jungtinių Tautų, Lietuvos prezidentas Ambrazevičiaus pareiškimas buvo apibūdintas kaip „spąstai“ ir „sena daina, kurią girdėjome jau seniai“.

Nausėda netiki, kad Baltarusija galima pasitikėti, nes ji leidžia „rusams daryti, ką nori savo teritorijoje“, pridūrė: „Vis dar girdime nepagrįstų prašymų švelninti sankcijas. Nematome tam jokios galimybės“.

Anot Nosedos, šiuo metu Ukrainos grūdai į Lietuvą ir kitus ES uostus be problemų atkeliauja per Lenkiją. Pirmadienį, gruodžio 12 d., Odesos uostas negalėjo vykdyti krovinių operacijų dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Anot Nosedos, Baltarusijos pasiūlymu nepasitiki ir Ukraina; Tačiau jei Ukraina ir toliau susidurs su daugiau eksporto problemų dėl Rusijos atakų prieš infrastruktūrą, pasiūlymas gali atrodyti patrauklesnis. Lenkija ir Lietuva vargu ar sutiks su Baltarusijai taikomų sankcijų atleidimu ir greičiausiai investuos į geležinkelių transporto per Lenkiją statybą, jei daugiau Ukrainos siuntų vėluos arba nepavyks.