Dėl 1498 vietų vietos tarybose varžėsi 13 000 kandidatų. Merai renkami visose 60-yje Lietuvos savivaldybių, dėl šio posto varžosi 433 kandidatai. Savivaldybėse, kuriose daugumos nesurinko nė vienas kandidatas, antrasis balsavimo etapas vyks kovo 19 d. Balsavimas baigiasi 20 val. vietos laiku (1800 GMT).

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 48,94 proc. – tai didžiausias aktyvumas vietos valdžios rinkimuose per pastaruosius du dešimtmečius.

Prieš referendumą socialdemokratai pirmauja rinkimuose su 15,2 proc. pritarimu, toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Lietuva“ (10,1 proc.) ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.).

Tačiau, kaip sakė vienas stebėtojas, apklausos ne visada duoda rezultatų.

„Iš tikrųjų mes turime 60 atskirų rinkimų, kuriuose varžosi vietos lyderiai, ir dažnai lemiamas veiksnys yra ne partija, o tai, ar jie gali gerai atlikti savo darbą“, – sakė stebėtojas.

Kitais atvejais tai priklauso nuo atskiro rinkėjo „asmeninės patirties“.

„Aš jį sutikau [candidate] Kartą. Nuo tada jis man patiko. Dabar jis varžosi, aš už jį balsuosiu“, – sakė rinkėjas. Tačiau jis atsisakė identifikuoti save, nes, anot jo, nenorėjo mokytis savo žmonos, balsavo kitaip nei ji.

lenkų bendruomenės rinkimai

Lietuvoje gyvena lenkų bendruomenė, kuri, nors ir sudaro tik 6,5 procento visų šalies gyventojų, yra labai susitelkusi aplink sostinę Vilnių.

Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje – Vilniaus ir Saliningų apylinkėse jau daugiau nei 30 metų valdo Krikščioniškų šeimų sąjunga. Partija iškėlė 390 kandidatų 11-oje savivaldybių. Į merus pretenduoja aštuoni kandidatai, tarp jų europarlamentaras ir partijos lyderis Waldemaras Tomaševskis, pretenduojantis į Vilniaus merus.

Lenkai varžosi ir dėl kitų partijų, daugiausiai Socialdemokratų ir demokratų sąjungos „Lietuva“ bilietų.

Šaltinis:
PAP, LRT, TVP pasaulis