Atkuriamas susisiekimas Salando upėje Lietuvoje

Apie finalininką

Apžvalga

Dar visai neseniai Salando užtvanka buvo kliūtis lašišų ir kitų migruojančių žuvų migracijai prieš srovę Salando upėje ir jos intakuose. Salanto upės baseine taip pat gyvena daug saugomų rūšių, tarp jų storakiaunės upinės midijos, europiniai buliai, ūdros ir karališkosios žuvelės.

Iniciatyva, kurią įgyvendina Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, siekiama atkurti natūralias buveines ir vandens tėkmės sąlygas Natura 2000 teritorijoje „Salanto ir Blendžiavos upės“, kuriai priklauso ir Salanto upė.

Didžiausias jos žingsnis buvo užtvankos pašalinimas, leidžiantis žuvų rūšims nemokamai migruoti prieš srovę. Papildomos atkūrimo priemonės apima invazinių rūšių pašalinimą ir vietinių rūšių sodinimą. Įrengta dirbtinė žuvų nerštavietė, sukurta nedidelė pelkė, kuri išpopuliarėjo ir kaip vietos bendruomenės rekreacinė zona. Taip pat upės atkarpa žemiau užtvankos buvo išvalyta nuo smulkių dugno nuosėdų ir vėl įveisti vietiniai vandens augalai.

Pašalinus užtvanką tvariai saugoma Salando upės jungtis: dabar ji yra 46 km aukštupyje ir 234 km pasroviui, atvira Baltijos jūroje migruojančioms žuvims. Dėl to labai pagerėjo Natura 2000 teritorijos „Salanto ir Blendžiavos upės“ ir kitų „Natura 2000“ teritorijų ekosistemos funkcija ir ryšys.

Projektas turėjo labai teigiamą poveikį upių ir pakrančių (pakrančių) biologinei įvairovei, kurią iliustruoja vietinių nėgių populiacijų atsigavimas ir reto laumžirgio atsiradimas.

Šiuo metu Lietuvoje planuojama įgyvendinti 17 papildomų užtvankų šalinimo projektų, kuriais siekiama panašių teigiamų rezultatų.

Nuotraukos iš finalo

Vaizdo įrašai iš finalo:

https://www.youtube.com/watch?v=1cRHrpwMwPQ

https://www.youtube.com/watch?v=uvL8Vp1uc8Y&list=PL86xNhqrZiaiy

READ  Lietuvos katalikų arkivyskupas: Turime „nešti dieviškojo gailestingumo vėliavą pasauliui“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *