Tikėtina, kad Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to kilęs siaubas artimiausioje ateityje dominuos pasaulinių naujienų reportažuose. Keliomis dienomis po agresyvių veiksmų, atsakomųjų veiksmų metu buvo paskelbtas Rusijos naftos embargas ir uždarytos kelios tarptautinės bendrovės Rusijoje, įskaitant „McDonald’s“ ir „Starbucks“, o tai rodo, kaip greitai gali pasikeisti pasaulinės rinkos konflikto metu.

Ką tai reiškia ekonomikai Vidurio ir Rytų Europa (Centrinė ir Rytų Europa) Arčiausiai krizės esančios šalys ir jų investavimo strategijos? Ar pastaruoju metu stiprūs tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatai ir dideli techninių talentų telkiniai tokiose šalyse kaip Latvija, Lietuva, Estija ir Lenkija gali palaikyti investuotojų nuotaikas per karą regione?

Ar invazija į Ukrainą paveiks tiesiogines užsienio investicijas Rytų Europoje?

„Akivaizdu, kad nežinome, kaip ir kada tai baigsis, bet pagal scenarijų taip“, – sako Rolandas Bogdanovas, Rygos investicijų ir turizmo agentūros Latvijoje generalinis direktorius. [Ukraine and Russia] Paliaubos be tolesnio eskalavimo ir branduolinės žalos neturėtų turėti ilgalaikio poveikio bendriems TUI srautams į Vidurio ir Rytų Europą.

Bogdanovas toliau aiškina manantis, kad ekonomikos, kurios nesinaudoja narystės ES ar NATO apsauga, dar labiau paveiks investuotojų neapibrėžtumą.

Tiesą sakant, šios narystės taip pat šiek tiek palengvina Estijos investicijų agentūros direktorių Joną Fanto, nors jis priduria, kad sąlygos Vidurio ir Rytų Europos šalims išliks sudėtingos. Fantou teigia, kad daugelis tiekimo ir vertės grandinių jau buvo sutrikdytos, todėl investuotojai kelia netikrumą ir nerimą.

Tad kiek ilgai tęsis investicinis neapibrėžtumas regione ir ar bus nuolatinė žala Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių pasaulinei reputacijai? Verslo paslaugų lyderių asociacijos – organizacijos, atstovaujančios verslo paslaugas Lenkijoje – garbės prezidentas Jacekas Levernesas sako: „Mūsų patirtis krizinėse situacijose… rodo, kad sprendimų dėl investicijų priėmimo procesas visada sulėtėja. trunka apie tris ar šešis mėnesius, o investicijos paprastai atsigauna praėjus šiam laikotarpiui.

Levernesas sutinka su kitais Vidurio ir Rytų Europos atstovais, kad šiuo atveju laiko juosta iš esmės lieka nežinoma dėl nežinomybės, kiek truks trukdžiai.

Priklausomybės nuo Rusijos mažinimas

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vedėja Kotrina Tamusevichini aiškina, kad daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, jau seniai mažina ekonominę priklausomybę nuo rusų kalbos.

Šios pastangos apima Rusijos dujų naudojimo apribojimą ir tiesioginių užsienio investicijų santykių su Vakarų Europa kūrimą. Tamoševičienė išskiria Vokietiją ir Skandinaviją kaip pagrindines Lietuvos rinkas.

Lietuvos santykiai su Rusija ir su visomis tomis rytų rinkomis nuo ankstesnės Rusijos agresijos gerokai pablogėjo [in Ukraine] 2014 m.“ „Todėl poveikis Vidurio ir Rytų Europos rinkoms ir ekonomikai turėtų būti gana nedidelis“.

Šis atsiskyrimas nuo Rusijos šioms šalims buvo ilgas ir lėtas procesas, tačiau dabar jis turėtų sušvelninti ekonominį invazijos į Ukrainą smūgį.

Estija pasakoja panašią istoriją, o Vanto sako: „TUI dalis iš Rusijos į Estiją ilgą laiką mažėjo ir sudaro apie 3% visų TUI į Estiją 2021 m.

Ar optimistiškai žiūri į ateitį?

Vidurio ir Rytų Europos šalys yra atsparios, dažnai sukurtos iš karo draskomų istorijų, kurios suteikė stiprią ekonomiką XXI amžiuje. Tačiau vienas pagrindinių to renesanso komponentų buvo optimizmas, ko šiai krizei netrūko.

„Lietuva vis dar yra saugi vieta investuoti“, – sako Tamusevichini. „Gal net atsiras naujų galimybių pritraukti investuotojų, kurie jau investavo Rusijoje.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose gyvena Ukrainos pabėgėliai, Tamuševičius pabrėžia tai kaip potencialią galimybę ir paaiškina, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augo tokiu sparčiu tempu, kai šalis kovojo su darbo jėgos trūkumu. Su įspėjimu, kad geriausias įmanomas rezultatas yra tai, kad visi perkeltieji ukrainiečiai galės saugiai grįžti į savo namus, Tamosevicini aiškina, kad šie pabėgėliai bus Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių talentų telkinių turtas.

Galiausiai, po invazijos į Ukrainą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje tikimasi apskaičiuoto požiūrio į TUI. „Nenuostabu, kad bet kokioje sudėtingoje situacijoje stambūs investuotojai peržiūri savo veiklos tęstinumo planus“, – sako Levernesas. „Verslo bendruomenė išlieka rami ir vis tiek priima sprendimus su ilgalaike perspektyva.

Kol konfliktas tęsiasi, belieka pamatyti, koks bus didesnis poveikis Vidurio ir Rytų Europos šalims, o svarbiausia – daugybei jų globojamų Ukrainos pabėgėlių. Bogdanovas yra tikras, kad kad ir kas nutiktų Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Rusijai ir Baltarusijai atsigauti prireiks daug ilgiau. „Agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių pobūdis neabejotinai turės įtakos jų gebėjimui pritraukti tiesiogines užsienio investicijas tol, kol jų vyriausybės ir politikos kryptys kardinaliai pasikeis“, – sako jis.

Iki tol Centrinės ir Rytų Europos regiono ištvermė ir optimizmas bus itin svarbūs, nes bus siekiama pasinaudoti per pastaruosius du dešimtmečius susikaupusiu reikšmingu tiesioginių užsienio investicijų impulsu.

Daugiau informacijos apie invaziją į Ukrainą iš Investicijų monitorius: