2

pateikė Nikolajus Larsenastarptautinis bankininkas

sEkonomikos duomenys vėl įžiebia viltis, kad Baltijos šalyse, išgyvenus bene įdomiausius 2022-uosius iš visų Europos šalių, vėl bus panašu į ekonominį normalumą. Nors infliacijos lygis ir toliau buvo aukštas visose trijose šalyse, jis pirmą kartą nuo 2021 m. pabaigos (Estija ir Lietuva) ir 2022 m. pradžios (Latvija) sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus. Birželio mėn. metinė infliacija Latvijoje siekė 7,9 proc., Lietuvoje – 9 proc., Estijoje – 9,2 proc., atitinkamai gerinant nuo gegužės mėn. 12,1 proc., 11,3 proc. ir 11,7 proc. Tačiau ar ši vilčių teikianti tendencija būtinai reiškia, kad Baltijos šalių ekonominė ateitis yra šviesi?

Trijose mažytėse šalyse, kurių pakrantės ribojasi su Baltijos jūra, pernai metinė infliacija buvo didžiausia iš visų ES valstybių narių – Latvijoje – vidutiniškai 17,2 proc., Lietuvoje – 18,9 proc., Estijoje – 19,4 proc. Tuo tarpu trečiąjį ketvirtį metinės kainos visose trijose šalyse pakilo virš 20 proc. ribos, o Estijoje rugpjūčio mėn. – net 24,8 proc. Dėl karo Ukrainoje, kuris neproporcingai paveikė tris šalis dėl didelės priklausomybės nuo maisto produktų ir degalų importo, kurio kainos pakilo po karo pradžios, Baltijos šalyse išaugo infliacija.

Gamtinių dujų kainoms kylant dėl ​​mažėjančio tiekimo iš Rusijos, šios trys šalys prisidėjo prie didėjančių energijos sąnaudų naštos, ypač dėl to, kad jos buvo vienos iš pirmųjų, apribojusių importą iš savo kaimynės, kuriai taikomos griežtos sankcijos. „Jei vis dar buvo abejonių, ar buvo pasitikima tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – radijui sakė Latvijos dujų transportavimo ir laikymo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Oldis Paris. Latvija 2022 m. balandžio mėn. „Nuo balandžio 1 d^gatve Rusijos gamtinės dujos į Latviją, Estiją ir Lietuvą nebetiekia.

Dėl šios priežasties energijos kainos pradėjo kilti iki rekordinių aukštumų visame žemyne, o aukščiausią tašką pasiekė 2022 m. vasarą, nes pasaulinės gamtinių dujų kainos ir toliau kyla. Gegužės mėn., UAB „Latvenergo“ nurodytas valandinių elektros energijos tarifų pajėgumas Baltijos šalyse svyravo nuo 6,63 euro už megavatvalandę (/MWh) iki 500,5 euro už MWh, o Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kainos toliau pakilo ir siekė net iki euro. 4000 už megavatvalandę – aukcione leidžiama viršutinė riba – nes pasiūla ir toliau gerokai sumažino vidaus rinkos paklausą.

Iki metų pabaigos Baltijos valstybes dėl dešimtmečius kentėjusios infliacijos Latvijos centrinio banko (Latvijos banko) vadovas pavadino „kanarėlėmis anglies kasykloje“. Tačiau Kazakas taip pat pripažino, kad ši pasaulio dalis ne per tolimoje atmintyje jau matė reikšmingus kainų šuolius, todėl ji galėjo būti labiau pripratusi prie pastarojo meto ekonominių įvykių nei kiti Europos regionai. „1992 m., kai ką tik buvome atkūrę nepriklausomybę, infliacija buvo 950 procentų“, – sakė Kazakas. finansiniai laikai. Tai nepanašu į vokiečius, kurie per kelias kartas nematė dviženklės infliacijos. Žinome, kad tai bjauru, bet nėra taip, kaip niekada anksčiau to nematėme.

Tačiau paaiškėja, kad 2022 m. Baltijos šalių ekonomika bus viena iš prasčiausių rezultatų. [the] 2022-ųjų pradžioje mane labai paveikė ekonominiai karo padariniai Ukrainai“, – sausio 31 d. Baltijos laikai. „Šiuo metu regione smunka ekonominė veikla, kurią veikia istoriškai didelė infliacija, ypač energijos ir maisto kainos, silpnos valiutos, mažėjanti išorės paklausa ir įtempta geopolitinė padėtis.

Tačiau 2023 m. iki šiol buvo dėl ko džiaugtis, ypač dėl to, kad gamtinių dujų kainos regione smarkiai nukrito nuo aukščiausio lygio 2022 m. rugpjūčio pabaigoje iki žemiausios per dvejus metus 2023 m. liepos mėn. ir dėl daugybės fiskalinės politikos paramos priemonių. ir subsidijos padėjo.Šeimos turi padengti milžiniškas energijos sąnaudas. Taigi vartotojų ir verslo nuotaikos šiemet pagerėjo po to, kai jas paveikė karo Ukrainoje pasekmės. Europos centrinio banko (ECB) nustatytas palūkanų normų didinimo tempas 2023 m. sulėtėjo, nes infliacija ir toliau palaipsniui ribojama, o euro zonos ekonomikai numatomas švelnus nusileidimas. Ir dabar visos trys vyriausybės imasi planų diversifikuoti savo energijos poreikius, o ne rusiškų dujų importą – investuotojai siūlo naują plaukiojantį SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalą Latvijoje ir didina atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, visų pirma daugiau investuojant į vėją. Saulės energija yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriais siekiama užtikrinti Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę.

Tačiau iššūkių išlieka, kaip rodo daugybė pirmojo ketvirčio paskelbtų ekonominių duomenų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninė prekyba smuko sausio–kovo mėnesiais, o pramonės gamyba per pirmuosius keturis metų mėnesius smarkiai sumažėjo – atitinkamai 11, 8,2, 14 ir 5,1 procento metiniais tempais. Be to, didelė infliacija ir toliau slegia privatų vartojimą visose trijose ekonomikose, o Rusijos, kaip pagrindinės degalų tiekėjos, pakeitimo išlaidos artimiausiais mėnesiais taip pat gali turėti įtakos infliacijos skaičiui.

Kalbant apie šių metų ekonomikos perspektyvas, Europos Komisija pareiškė, kad ji tikisi, kad Latvija bus stipriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. Pasak Europos Komisijos vykdomojo viceprezidento Valdio Dombrovskio, „Latvijos ekonomika šiais metais augs 1,4 proc. – šiek tiek lenkia ES vidurkį ir augimo tempas bus didesnis nei kitų Baltijos šalių“. Lietuvos ekonomika augs 0,5 proc., o Estijos ekonomika greičiausiai patirs 0,4 proc. Infliacija ES ir Baltijos šalyse palaipsniui mažės, tačiau išliks gana aukšto lygio. Infliacijos lygis trijose Baltijos šalyse turėtų siekti 9,2–9,3 proc., o tai gerokai viršija ES vidurkį – 6,7 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nuėjo toliau nei Europos Komisija, siūlydama tai. TiesiogLatvijos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos šalių šiemet bus teigiamas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija birželį prognozavo, kad 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas padidės 1,1 proc., o kitais metais augs 2,4 proc., o tai yra daugiau nei 2022 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu infliacijos srityje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodė, kad vartotojų kainų indeksas Latvijoje šiais metais padidės 11,2 proc., o tai sumažins vartotojų išlaidas, o 2024 m. – 4,8 proc., o nedarbo lygis. šiemet ir kitais metais išliks 6,6 proc. .

Lietuvos BVP 2023 metais turėtų išlikti nepakitęs, o 2024 metais vėl pakils iki 2,6 procento, o šiais ir kitais metais infliacija sieks atitinkamai 13,1 ir 5,7 procento. Didelė infliacija ir toliau lems privatų vartojimą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtas „Lietuvos ekonominis profilis“ atskleidė, kad silpnos pasaulinės prekybos perspektyvos ir didžiuosius prekybos partnerius darantis neapibrėžtumas bei geopolitinė įtampa prisidės prie staigaus eksporto sulėtėjimo. Sumažėjus dujų ir naftos importo kainoms, infliacija pradės mažėti. Valstybės investicijos, paremtos ES pinigais, skatins augimą.“ Nedarbo lygis Lietuvoje, EBPO skaičiavimais, šiemet sieks 7,6 proc., o kitąmet sumažės iki 7,1 proc.

Kalbant apie Estiją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija šiemet prognozavo skausmingą 1,3 procento BVP kritimą, tačiau kitais metais tikisi solidaus 3,2 procento atsigavimo. 2023 ir 2024 m. vartotojų kainos turėtų padidėti 9,2 ir 3,4 procento, o nedarbo lygis sumažės nuo 5,9 procento šiais metais iki 5,7 procento kitąmet. Privatus vartojimas išliks silpnas, nes realioms pajamoms ir toliau bus daromas spaudimas. Kylant palūkanų normoms, mažėja būsto kainos, o investicijos į būstą mažėja. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo 2023 m. birželio mėn. Estijos perspektyvos rašte nurodė, kad stipresnė išorės paklausa paskatins pradinį atsigavimą.

Palyginimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigė, kad šiais metais visos euro zonos ekonomika augs 0,9 proc., o 2024 m. – 1,5 proc. Didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – BVP šiais metais išliks nepakitęs, bet augs 1,3 proc. Kitais metais.