„Antra religija“: Lietuvos senjoras Lukas Kisūnas apie krepšinį, bičiulystę

Šis straipsnis yra bėgimo serijos „The Daily’s Sports“ darbuotojai skelbs apie senjorus.

Vyresnysis Lukas Kisūnas – šešių pėdų ūgio puolėjas iš Lietuvos. Vilnietis buvo įvertintas kaip penkta geriausia 2018 m. perspektyva iš Lietuvos. Jis atstovavo savo šaliai 2017 metų FIBA ​​iki 18 metų A diviziono Europos čempionate, kur padėjo Lietuvai užimti trečią vietą bendroje įskaitoje. Už aikštės ribų Kisūnas yra du kartus „Pac-12 Academic Honor Roll“ studentas (2020 ir 2021 m.) ir NABC garbės teismo apdovanotasis (2021 m.). „Daily“ žurnalistas Noah Maltzman su juo kalbėjo apie jo krepšinio kelionę iš Lietuvos į Palo Altą, ypatingą ryšį su Stenfordu ir ateities planus Stenforde ir kitur.

„Stanford Daily“ (TSD): Kaip pradėjote žaisti krepšinį? Ar buvo kokia nors konkreti istorija? Ar jūsų vaikystėje nutiko kas nors, kas jus tikrai patraukė į krepšinį? Arba tiesiog apibūdinkite pirmąjį bendravimą ir tai, kaip jį įsimylėjote.

Lukas Kisūnas (LK): Krepšinis Lietuvoje yra gana didelis ir žmonės jį vadins „antra religija“. Taigi akivaizdu, kad jis turi didelę krepšinio tradiciją, didelį sekėjų skaičių. Tačiau į krepšinį iš tikrųjų įstojau tik ketvirtoje klasėje, kai mano geriausias draugas tuo metu žaidė vienoje krepšinio akademijoje. Akivaizdu, kad pagal savo amžių buvau daug aukštesnis nei kiti vaikai. Taigi jie mane pakvietė, ir aš pradėjau eiti – ir nuo to laiko žaidžiu krepšinį.

TSD: Esate minėjęs, kad kalbant apie krepšinį tai tarsi antra religija. Ar buvo kultūrinių ar visuomeninių skirtumų krepšinio atžvilgiu, palyginti su JAV?

LK: Reikalas tas, kad man atrodė, kad JAV žaidėjai buvo vidutiniškai, šiek tiek labiau įgudę individualiai, o krepšinis daugiau dėmesio skyrė vienam prieš vieną. Lietuvoje ir visoje Europoje į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. Jaučiuosi kaip užaugęs didžiąją tavo gyvenimo dalį, todėl labai svarbu žaisti komandoje. Taigi tai buvo tarsi šioks toks šokas, bet man pasisekė, kad esu komandoje, kuri iš tikrųjų rūpinosi vieni kitais – nebuvo per daug didvyrių kamuolio.

READ  JAV pabrėžia savo paramą Lietuvai telefonu

TSD: Kaip šis virvės traukimas tarp asmens ir komandos krepšinyje pasikeitė, kai pirmą kartą atvykote į Brewsterio akademiją Naujajame Hampšyre?

LK: Tai priminė mano laiką Lietuvos rinktinėje, nes augdamas žaidžiau poroje jaunimo komandų ir man atrodė, kad į tą pačią komandą buvo sumestas krūvas talentų, kad pamatytų, kas iš to išeis. – Taigi buvo tikrai smagu. Man labai patiko visi vaikinai; jie buvo nuostabūs žmonės ir dar geresni krepšininkai.

TSD: Žaidėte už Lietuvą 2017 metų FIBA ​​18 metų divizione ir padėjote jiems iškovoti trečią vietą. Kuo vadovavimas nacionalinėje komandoje panašus ar skiriasi nuo vaidmens, kurį šiuo metu atliekate Stanforde, ypač būdamas vyresniuoju ir šios komandos lyderiu po ketverių metų?

LK: Manau, kad vienas pagrindinių tikslų, kurį kelia abi komandos – Stenfordo ir Lietuvos – yra labai tiesioginė žinutė: „Komanda pirmoje vietoje, kad ir kas nutiktų“. Mano treneris, kai žaidžiau Lietuvos rinktinėje, mums pasakė: „Jums rūpi tik tai, kas yra marškinėlių priekyje. Visi pagyrimai, akcijos ir visa kita ateis už tai, kas parašyta ant nugaros. Šis šūkis panašus ir Stanforde. Visi stengiasi komandą iškelti aukščiau už save. Tai yra svarbus dalykas. O dėl lyderystės, manau, tai yra tiesiog atsakomybės laikymasis. Žinote, visi žino, ko siekiame. Visi turi tą patį tikslą – būti vienas už kitą atskaitingi, sunkiai dirbti kiekvieną dieną ir dėti visas pastangas.

TSD: Kai ketinote įsipareigoti mokytis įvairiose kolegijose, turėjote pasiūlymų iš UConn, Purdue ir Illinois, kurie dabar išugdė keletą tikrai puikių aikštės žaidėjų. Kas jus patraukė prie vyriausiojo trenerio Jerodo Haase’o Stanforde? Ar buvo ką nors, ką padarė verbuotojai ar treneris Haase, dėl ko ypač susidomėjote Stenfordu?

READ  Taivanas į traškučių gamybą Lietuvoje investuoja 10 mln

LK: Man tai buvo nauja patirtis, o Stanfordas iš pradžių nebuvo mano radaras. UConn man buvo vienas iš didesnių vardų, ir aš iš pradžių buvau jiems įsipareigojęs. Tačiau jie pasikeitė treneriais ir darbuotojais, todėl iš esmės atnaujinau mano įdarbinimą. Stenfordas vis dar buvo šalia manęs. Turiu užmegzti geresnius santykius su treneriais – su [associate head coach] Adomas [Cohen] ir treneris Haase. Ir tai, kas iš tikrųjų iškėlė jį aukščiau visų kitų komandų, buvo šeimos ir bičiulystės jausmas. Jie man priminė rinktinę, kurioje visi buvo tame pačiame puslapyje. Dabar visi treneriai yra už mane. Žinote, žmonės visada sako, kad Stanfordas yra sprendimas visam gyvenimui. Taigi tai buvo vienas iš dalykų, o treneris Haase’as buvo visur kaip žaidėjas: jis dalyvavo NCAA turnyre, laimėjo jį kaip trenerio asistentas, ir akivaizdu, kad dabar tai bando daryti kaip vyriausiasis treneris. Visas pagalbinis trenerių kolektyvas taip pat buvo nuostabus. Jie puikiai ugdo talentus, kaip matote iš daugybės NBA žaidėjų, kuriuos Stanfordas išaugino per pastaruosius porą metų, taigi, tai buvo labiau pažinimas su jais geriau nei aš anksčiau. Taigi manau, kad jei pradžioje būčiau daugiau žinojęs apie Stenfordą, tikriausiai būčiau jiems įsipareigojęs nuo pat pradžių.

TSD: Mes tarsi kalbėjome apie jūsų ankstyvąsias dienas, bet kai baigiate savo vyresniuosius metus, galbūt paskutinius metus, nebent naudosite COVID išimties taisyklę – ar Stenfordas buvo toks, kokio tikėjotės?

LK: Tai buvo daug daugiau, nei tikėjausi. Tiesą sakant, aš nežinojau, ką noriu įstoti į koledžą, o ypač žaisti krepšinį. Stenfordas viršijo mano lūkesčius labiau, nei aš kada nors galėjau svajoti ar pagalvoti. Iš žmonių, kuriuos sutikau, vietų, kuriose buvome, santykių, kuriuos užmezgėme su žaidėjais, donorais, buvusiais žaidėjais, tiesiog tų dalykų, kuriuos išgyvenome kartu aikštėje, tai viskas. Tai buvo daug daugiau, nei aš kada nors galėjau apie tai svajoti ar pagalvoti.

READ  Šalyje nustatyta nauja COVID-19 padermė patvirtino, kad ji gali plisti labai greitai

TSD: Ir paskutinis klausimas: jei tai paskutiniai jūsų metai, kokie ateities planai? O kas bus baigus mokslus Kisūno gyvenime?

LK: Šiuo metu planas tikriausiai bando įgyti magistro laipsnį – taigi, galbūt sugrįžkite. Bet jei ne, tikrai pabandysiu kur nors pažaisti krepšinį. Aš dar jaunas, todėl manęs laukia pora metų. Norėčiau profesionaliai žaisti krepšinį, nesvarbu, ar tai būtų valstijose, ar kur nors Europoje. Ir po to tikiuosi panaudoti savo Stenfordo ryšius, kad po krepšinio ką nors padėčiau.

Šis nuorašas buvo šiek tiek redaguotas ir sutrumpintas aiškumo dėlei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *