Klaipėdos uostas, Lietuva

Linas Jegelevičius už BNN

Nors pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai, kuriuos rugpjūčio pabaigoje paskelbė Lietuvos vyriausiasis statistikas, Statistikos departamentas, rodo trapų Lietuvos ekonomikos laiką, sidabro pamušalas yra didžiulis, matyt, nykštantis artėjančios antrosios COVID-19 bangos ir smūgio jai.

Visi yra pasirengę

„Kur tik pandemija mus nuveš, antrosios bangos poveikis bus nepalyginamai silpnesnis ir geriau valdomas nei ankstesnės bangos”, – BNN sakė Egimantas Morikas, „Luminor“ banko filialo Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas. Žvaigždė atkreipė dėmesį į tai, kas įvyko Izraelyje ir Bulgarijoje, kur šią vasarą Koronos viruso nesėkmės viršijo skaičių pavasarį, tačiau ekonomikos ir visuomenės parodė pavydėtiną atsparumą ir pasirengimą. Ekonomistas pabrėžė: „Kalbant apie abi šalis, jų ekonominė jėga šiek tiek sumažėjo per antrąją COVID-19 bangą“.

Tai susitraukė mažiau nei manyta

Tačiau Lietuva vis dar atsigauna po infekcinės ligos pasekmių, ir nors šalis pasirengė padidinti Covid-19 viruso atvejų skaičių ir staigiu sunkiųjų kvėpavimo takų infekcijų padidėjimu šaltuoju metų laiku, antroji Corona viruso banga gali smarkiai paveikti ekonomiką.Didesnis. Lietuvos BVP per antrąjį 2020 m. Ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 3,7 proc., O tai yra mažiau nei tikėtasi anksčiau. Lietuvos statistikos tarnybos duomenimis, šalies ketvirtinis BVP dabartinėmis kainomis pasiekė 11,5 milijardo eurų, kai jis sumažėjo 5,1 procento, palyginti su praėjusiu ketvirčiu. „Antrąjį ketvirtį susitraukė daugiausia dėl paslaugų. Gamyba buvo antra pagal dydį, o statyba – trečioje vietoje “, – aiškino Lietuvos statistikos biuro vadovas Yorato Petroskino. Ji teigė, kad COVID-19 sukeltas ekonomikos sulėtėjimas nė iš tolo nebuvo toks gilus, kaip 2008–2009 m. Finansų krizė. „Jei analizuosime ir palyginsime 2009 m. Krizę su šių metų krize, galime pastebėti, kad 2009 m. Krizė buvo sunkesnė, o BVP sumažėjo 12,7 proc. Pasak jo, dabar kas ketvirtį mažėja 5,1 proc.

Ekonomiškai įmanoma vasara

Pramonės gamyba vasaros mėnesiais buvo tvirtesnė. Liepos mėnesį kas mėnesį padidėjo pagrindinių farmacijos produktų ir farmacijos produktų gamyba, padidėjo 42,3 proc., Padidėjo odos ir susijusių gaminių gamyba, padidėjo 38,3 proc., O automobilių, priekabų ir puspriekabių – 31,9 procento. . procentų.

Eksportas sumažėjo

Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ rugpjūčio viduryje pareiškė, kad kalbant apie eksportą, trijų Baltijos šalių eksportas pirmąjį pusmetį kasmet sumažėjo. Lietuvos eksportas per pirmuosius šešis mėnesius per metus sumažėjo 8 proc., Iki 13,2 mlrd. Eurų. Palyginimui, Latvijos eksportas sumažėjo 4 proc. Iki 6,5 mlrd. Eurų, o Estijos – 9 proc. Iki 6,7 mlrd. Eurų. Įdomu tai, kad BVP mažėjimas Lietuvoje kas ketvirtį 2020 m. Antrąjį ketvirtį buvo vienas mažiausių tarp ES valstybių narių, nurodė Eurostatas.

Pajamos augo vasarą

Tačiau vasarą lietuviai pradeda jausti džiaugsmą dėl ekonomikos, rodo SODRA Lietuvoje, valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenys. Apie 14 000 žmonių buvo įdarbinta daugiau, nei buvo atleista liepą, o tai rodo žmonių grįžimą į darbo rinką. Svarbu tai, kad nepaisant užimtumo pajamų augimo sumažėjimo Lietuvoje per tris mėnesius taikant koronaviruso karantino apribojimus, birželio mėn. Jis vėl pakilo iki metų pradžios lygio, sakė SODRA. „COVID-19 poveikis sulėtino žmonių pajamų už darbą augimą karantino laikotarpiu, tačiau birželį pajamos augo tokiu greičiu, koks buvo metų pradžioje“, – sakė Kristina Žitikytė iš SODRA statistikos, analizės ir statistikos departamento. Prognozių vienetas. Pranešimas spaudai. Vidutinės verslo pajamos birželio mėn., Palyginti su praėjusiais metais, išaugo 11,4 proc., Pagal tai paskutinis rodiklis buvo užfiksuotas vasarį.

Su COVID-19 susijęs palaikymo faktorius

Tačiau SODRA analitikas pateikė vyriausybės paramos veiksnį, skirtą sušvelninti COVID-19 padarinius, pažymėdamas, kad pajamų augimas negali būti laikomas tvariu dėl subsidijų poveikio. Per šalies koronaviruso karantiną, kuris tęsėsi nuo kovo 16 iki birželio 17 dienos, iš darbo buvo atleista dar beveik 25 000 žmonių. Lietuvos vyriausybė parengė 2 milijardų eurų finansinį paketą, kuris padės įmonėms atsigauti po koronaviruso sukeltos ekonominės krizės. Siekdama toliau sušvelninti šią savaitę Europos Komisija pasiūlė Lietuvai paskolų pavidalu 602 milijonus eurų paskoloms padėti koronaviruso (COVID-19) paveiktiems darbuotojams išsaugoti darbą.

Labiausiai nukentėjo būsto ir statybos sektoriai

Apgyvendinimo sektorius Lietuvoje buvo vienas iš labiausiai paveiktų koronaviruso. Rezidencijos institucijos Lietuvoje per antrąjį 2020 m. Ketvirtį priėmė 308 200 turistų, tai yra 71,9 proc. Mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., Rugpjūčio 25 d. Pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Užsienio turistų skaičius pasiekė 47 400, kasmet smarkiai sumažėjo 91,3 proc. Nors Lietuvoje gyveno 260 000 gyventojų, o per metus sumažėjo 52,9%. Daugiausia svečių, apsistojusių Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose, buvo turistai iš Ukrainos – 9 400, ty 27,5 proc. Visų užsieniečių.

LVRA tvirtina daugiau sunkumų

Artėjant BNN, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė pasakojo apie didžiausią apčiuopiamą sumažėjimą didžiausiuose miestuose. „Buvo aiškus skirstymas: kurortinis miestas ir megapolis. Norėdami ten patekti, kai kurie 4 ir 5 žvaigždučių viešbučiai Vilniuje, Kaune ir „Klipedoje“ yra dempingo kainos, padarydami žalos dviejų ir trijų žvaigždučių viešbučiams. LVRA pirmininkė prisipažino, kad jaučiasi „nejaukiai“ dėl šio artėjančio rudens ir pranešė naujienas apie COVID-19. „Vien todėl, kad dauguma viešbučio svečių yra latviai ir jų kolegos lietuviai“, – pridūrė ji.

Kitas sektorius, patiriantis didžiausią COVID-19 poveikį, yra statyba. Lietuvos statistikos tarnyba šią savaitę pranešime spaudai pranešė, kad antrąjį metų ketvirtį buvo baigta statyti 1532 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, o tai buvo 16,4 proc. Mažiau nei per metus.

Blogiausias atsiliko?

Tačiau aukščiau minėtas ekonomistas Mauricas nesigėdija: „Akivaizdu, kad mūsų nacionalinė sveikatos sistema yra pasirengusi daug geriau susitvarkyti su nauju epidemijos protrūkiu, o visuomenė nepanikuoja, tačiau yra pasirengusi ruoštis“.