Parašė Andrius Sittas ir John O'Donnell

VILNIUS/FRANKFURTAS (Reuters) – Lietuvą spaudžia Vokietijos kompanijos, kad ji atsitrauktų nuo ginčo su Kinija ir nutrauktų Baltijos šalies blokadą, pranešė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai, Europos prekybos pareigūnams stengiantis sušvelninti ginčą.

Kinija spaudė tarptautines įmones nutraukti ryšius su Lietuva arba susidurti su išstūmimu iš jos rinkos – neįprastai griežtas žingsnis, įtraukęs įmones į politinį ginčą ir nukreipęs Pekiną į susidūrimo su Europos Sąjunga kursą. [L1N2SU0G7]

Ginčas įsiplieskė po to, kai Baltijos šalis leido atidaryti fizinę ambasadą Taivanui – autonominei salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Kai kurios nukentėjusios įmonės prašė Lietuvos politinių lyderių liautis eskaluoti konfliktą arba rizikuoti, kad įmonės pasitrauks, rašo su jais susiję asmenys ir „Reuters“ susirašinėjimas.

Nukentėjo daug tarptautinių kompanijų, tačiau vienas didžiausių smūgių buvo Vokietijos automobilių sektoriui.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai laiške Lietuvos užsienio reikalų ir ekonomikos ministrams teigia, kad kiniškos technikos ir atsarginių dalių importas bei lietuviškos produkcijos pardavimas į Kiniją sustojo ir kai kurioms įmonėms gali tekti pasitraukti.

Rūmai ragino ministrus ieškoti „konstruktyvaus sprendimo“, kaip atkurti santykius su Kinija, sakydami, kad „kyla abejonių dėl bazinio įmonių verslo modelio ir kai kurios… neturės kitos išeities, kaip uždaryti gamybą Lietuvoje“.

Praėjusį mėnesį Lietuvos premjerė Ingrida Simonetti susitiko su verslo lyderiais, tarp jų ir Vokietijos automobilių dalių gamybos milžinės „Continental“ vadovais, kad išgirstų jų susirūpinimą, sakė vienas iš susitikime dalyvavusių žmonių.

Šaltinis teigė, kad bendra pramonei padaryta žala siekia šimtus milijonų eurų, ir jam buvo pasakyta, kad tai paaštrėtų, jei konfliktas ir toliau trukdys pasaulinei gamybai.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kalbėjosi su verslo lyderiais, kai buvo paragintas „nedelsiant deeskaluoti“, – sakė su šia diskusija susipažinęs asmuo.

Vyriausiasis ES prekybos pareigūnas Valdis Dombrovskis taip pat bando tarpininkauti tarp Pekino ir Vilniaus, prieš artimiausiais mėnesiais įvyksiantį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą, sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo. Lietuva priklauso 27 šalių blokui.

pervadinti

Ginčas vyksta dėl atstovybės Taivanui atidarymo Vilniuje, nors įtampa paaštrėjo po to, kai Lietuvos valdančioji koalicija pernai sutiko paremti saloje „kovojančius už laisvę“.

Ginčas gali būti išspręstas pervadinus biurą, kad būtų pašalintas žodis Taivanas. Taivanas turi kitų biurų Europoje ir JAV, tačiau naudoja Taipėjaus miesto pavadinimą, vengdamas nuorodų į pačią salą.

Tačiau išsaugoti santykius bus sunku.

„Lietuvos vyriausybė išdavė Kinijos pasitikėjimą“, – „Reuters“ pranešime sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Kad Kinijos ir Lietuvos santykiai grįžtų į teisingą kelią, Lietuva pirmiausia turi taisyti savo poziciją ir imtis praktinių priemonių klaidoms ištaisyti“, – teigė ministerija, neigdama, kad Kinija daro ekonominį spaudimą.

Europos Komisijos atstovas pareiškė, kad priešinsis „prievartos priemonėms“ ir pridūrė: „Mes stovime su Lietuva. Lietuvos eksportas yra ES eksportas“.

Komisija nurodė, kad bendrauja su Kinija, kad išspręstų situaciją ir „rinktų faktus bei įrodymus“, kad išsiaiškintų, ar Kinija laikosi tarptautinės prekybos taisyklių. Atstovas sakė: „Nedvejodami imsimės veiksmų, kad apgintume savo teises“.

Kol kas nėra ženklų, kad Lietuva atsitrauktų, o jos prezidentė šią savaitę vykusiame darbiniame posėdyje pareiškė, kad Briuselis, Europos Komisijos būstinė, turi rasti sprendimą.

Vienas Lietuvos pareigūnas, prašęs likti anonimiškas, teigė, kad Briuselio dalyvavimas tarpininku yra itin svarbus, kitas teigė, kad ES parama buvo drungna ir kad jos pareigūnai taip pat ragino Lietuvą daryti nuolaidas.

„apribota zona”

Kinija, regis, atsisakė Briuselio dalyvavimo.

„Kinijos ir Lietuvos problemos turi ir gali būti sprendžiamos tik dvišaliais Kinijos ir Lietuvos kanalais“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Lietuvos klausimų susiejimas su Kinijos ir ES santykiais… vargu ar išspręs problemą“.

Atotrūkis kelia grėsmę Lietuvos pramonei, kuri subūrė gamyklų grupes, gaminančias į užsienį skirtas atsargines dalis – baldus, drabužius, automobilių dalis ir lazerius. Šimtai krovinių konteinerių ir jų dalių yra nežinioje.

Jos poveikis išplito visame pasaulyje tiekimo grandinėse ir, „Continental“ atveju, turėjo neigiamą poveikį klientams, tokiems kaip prabangių automobilių gamintojai BMW ir „Volkswagen“, sakė du iš žmonių.

„Volkswagen“ teigė, kad tai neturėjo įtakos jo gamybai, o BMW ir „Continental“ atsisakė komentuoti.

„Lietuva Kinijoje tapo „no-go“ zona“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje vadovas Jörgas Wuttke.

„Europos įmonės negali užsiregistruoti kaip čia parduodamų produktų kilmės šalis. Jie ištrinami iš žemėlapio.

Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riesteris pažadėjo padėti Lietuvai.

„Jei Lietuvos įmonei reikia kiniškų komponentų gamybai, bet negali jų rasti, nes Kinija juos blokuoja, mielai padėsime sujungdami juos su Prancūzijos ar kitų valstybių narių įmonėmis“, – sakė jis.

Prancūzijos pareigūnai teigė, kad artimiausiais mėnesiais ES pirmininkaujantis Paryžius bando paspartinti naujų Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemonių įgyvendinimą.

Tokios priemonės gali nubausti Kiniją tokiuose ginčuose, nors neaišku, ar Europa, kurioje tokios šalys kaip Vokietija yra nuo jos priklausomos prekybai, sutiktų su jomis.

Taip pat Briuseliui buvo sunku imtis teisinių veiksmų prieš Kiniją, nes nukentėjusios įmonės nenori būti įvardijamos viešai, sakė vienas iš žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu.

(Lee Thomaso ir Johno Irisho reportažai Paryžiuje ir Ryano Wu Pekine; parašė John O'Donnell; redagavo Barbara Lewis)