Giliai po Žemės paviršiumi mokslininkai užfiksavo reiškinį, apie kurį iki šiol nebuvo žinoma. Maždaug 2200 kilometrų gylyje esančiame išoriniame Žemės branduolyje milžiniškas skysto metalo srautas netikėtai pakeitė judėjimo kryptį. Tyrėjai teigia, kad šis atradimas gali padėti geriau suprasti planetos magnetinio lauko pokyčius ir jų poveikį šiuolaikinėms technologijoms.
Žemės branduolyje užfiksuoti netikėti pokyčiai
Remiantis naujausiais tyrimais, po pusiaujo Ramiojo vandenyno regionu esantis geležimi turtingas skystas sluoksnis iš lėto vakarų kryptimi judėjusio srauto perėjo į stiprų rytinį judėjimą. Tokie pokyčiai nustebino mokslininkus, nes ilgą laiką buvo manoma, kad išoriniame branduolyje vykstantys procesai išlieka gana stabilūs ir kinta labai lėtai.
Išorinis Žemės branduolys daugiausia sudarytas iš išlydytos geležies ir nikelio. Šių itin karštų metalų cirkuliacija sukuria Žemės magnetinį lauką – nematomą apsaugą, saugančią planetą nuo Saulės spinduliuotės ir kosminių dalelių. Magnetinis laukas taip pat svarbus atmosferos stabilumui bei įvairių energetinių ir ryšių sistemų veikimui.
Palydovų duomenys atskleidė pokyčius
Tyrimams pasitelktos Europos kosmoso misijos
Kadangi tiesiogiai stebėti Žemės branduolio neįmanoma dėl ekstremalių temperatūrų, kurios prilygsta Saulės paviršiaus karščiui, pagrindiniu tyrimų įrankiu tapo palydovai.
Tyrimui vadovavęs Frederikas Dalas Madsenas su komanda analizavo 1997–2025 metų duomenis iš Europos kosmoso agentūros „Swarm“ ir „CryoSat“ misijų, taip pat Vokietijos palydovo CHAMP ir Danijos palydovo Ørsted.
Mokslininkai nustatė, kad po Ramiojo vandenyno dugnu esanti didžiulė skystos geležies zona pakeitė kryptį iš silpno vakarinio judėjimo į stiprų rytinį srautą. Vėliau, apie 2020 metus, šio rytinio judėjimo intensyvumas pradėjo mažėti, todėl neatmetama galimybė, kad netrukus gali įvykti dar vienas krypties pasikeitimas.
Ar tai laikinas reiškinys?
Šiuo metu specialistai bando išsiaiškinti, ar stebimas procesas yra trumpalaikis svyravimas, natūralaus ciklo dalis, ar visiškai nauja stabili branduolio cirkuliacijos būsena.
Geofizikai pažymi, kad Žemės branduolio dinamika tebėra viena mažiausiai ištirtų sričių planetos moksluose. Net ir turint pažangius palydovinius matavimus, daugelis procesų vis dar vertinami pagal netiesioginius duomenis bei kompiuterinius modelius.
Ryšys su geomagnetiniais pokyčiais
Magnetinio lauko anomalijos kelia susidomėjimą
Mokslininkai šį reiškinį tiesiogiai sieja su vadinamuoju 2017 metų geomagnetiniu šuoliu – neįprasta ir staigia magnetinio lauko anomalija, kuri buvo užfiksuota įvairiose pasaulio vietose.
Tyrėjų teigimu, po Ramiojo vandenyno dugnu vykstantys pokyčiai gali būti susiję ir su tuo pačiu metu vykusiais Žemės vidinio branduolio pokyčiais. Tai patvirtina sukaupti geodeziniai ir seismologiniai duomenys.
Nors daugumai žmonių šie procesai yra visiškai nepastebimi ir nesusiję nei su klimato kaita, nei su žemės drebėjimais, jų reikšmė technologijų pasauliui yra itin didelė.
Poveikis navigacijai ir ryšių sistemoms
Magnetinio lauko svyravimai gali tiesiogiai paveikti aviacijos navigaciją, palydovinio ryšio sistemas ir kosminių orų prognozes. Tokie pokyčiai aktualūs ne tik kosmoso agentūroms, bet ir kasdienėms technologijoms, nuo GPS sistemų iki tarptautinių komunikacijos tinklų.
Europoje, taip pat ir Baltijos regione, geomagnetiniai stebėjimai tampa vis svarbesni dėl augančios priklausomybės nuo skaitmeninės infrastruktūros bei palydovinių technologijų. Mokslininkai pabrėžia, kad tikslesnis Žemės branduolio procesų supratimas ateityje gali padėti geriau prognozuoti magnetinio lauko pokyčius ir sumažinti galimus technologinius trikdžius.
Tyrimai tęsiami, o surenkami nauji duomenys turėtų padėti atsakyti į klausimą, ar Žemės gelmėse prasidėjo ilgalaikiai pokyčiai, galintys paveikti planetos magnetinę apsaugą ateinančiais dešimtmečiais.
“Organizatorius. Rašytojas. Blogio kavos vėpla. Bendras maisto evangelistas. Visą gyvenimą alaus gerbėjas. Verslininkas.”
