Lietuva ir toliau susiduria su smunkančiu gyvenimo lygiu. O valdžia nesistengia sumažinti kylančių kainų ir gyventojų finansinių problemų naštos.

Priešingai, valdžia imasi priemonių, kurios gerokai apsunkina žmonių padėtį.

Nuo šių metų Lietuva panaikino sumažintą 9 procentų pridėtinės vertės mokestį (PVM). Siekiant padėti įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos, įvestas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas.

Pareigūnai nusprendė, kad atėjo laikas jį pašalinti. Taigi, sulėtėjus ekonomikai, taip pat ir maitinimo sektoriuje, vėl įvestas standartinis 21 procento PVM tarifas.

LRT duomenimis, kainos restoranuose jau pakilo iki 8 proc.

Padidėjęs PVM tarifas neišvengiamai didina kainas ne tik kavinėse, restoranuose, bet ir mokyklų valgyklose. Tėvai ieško alternatyvų maitinimui mokykloje.

„Pavyzdžiui, Vilniuje tėvai vaikams duoda maistą iš namų, o vaikai valgo šaltą arba sausą maistą“, – sakė Vaikų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Jurika Duroniin. Problema yra ne maisto kokybė, o kylančios kainos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė skaičiuoja, kad panaikinus PVM lengvatą maitinimo sektoriuje kainos padidės apie 12 procentų.

Daugiau įmonių bankrutuoja dėl didesnių išlaidų. Per pastarąjį pusmetį Lietuvos maitinimo pramonėje įvyko 130 bankrotų.

Nors pareigūnai teigia, kad iš PVM surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą, o pinigų reikia visuomenės poreikiams, realiai paprastų žmonių padėtis gerokai pablogėjo.

Ekonomistas skaičiuoja, kad dėl didesnio PVM tarifo kainos maitinimo vietose Lietuvoje išaugs 12-15 procentų.

Šis sprendimas liečia ir vaikų darželius, ligonines bei slaugos namus.