Kaip Lietuvos vadovai vertina valdžios veiksmus

Vertinant Lietuvos vyriausybės veiksmus 2021 metais, gynybai ir nacionaliniam saugumui keliamų tikslų įgyvendinimą pozityviausiai įvertino Lietuvos generaliniai direktoriai – tokiai nuomonei pritaria 60 proc. vadovų, o praėjusių metų apklausoje – 59 proc. Mažiau nei pusė, 49% apklaustų vadovų teigiamai įvertino finansų sektoriaus stabilumą ir skolinto kapitalo prieinamumą. Tai 10% daugiau nei ankstesnėje apklausoje (39%). 41 % vadovų teigia, kad vyriausybės priemonės finansų sektoriuje buvo šiek tiek veiksmingos. Paramos verslui pandemijos padariniams švelninti įgyvendinimą kiek efektyviai arba labai efektyviai įvertino vis daugiau Lietuvos vadovų – 49 proc., palyginti su 27 proc. pernai. 31% respondentų įvertino vyriausybės darbą šioje srityje kaip iš dalies sėkmingą (palyginti su 36% ankstesnėje apklausoje), o 20% – kaip iš esmės neveiksmingą (palyginti su 37% ankstesnėje apklausoje).

Pastangos mažinti viešojo administravimo kaštus sulaukė prasčiausio Lietuvos vadovų įvertinimo – 63 proc. teigė, kad priemonės šioje srityje buvo šiek tiek/neveiksmingos. Daugiau nei pusė verslo atstovų, 56%, palyginti su 46% pernai, mano, kad Lietuvos darbo rinka vis dar nėra pakankamai atvira specialistams iš trečiųjų šalių, todėl mano, kad vyriausybės darbas šioje srityje yra visiškai ar šiek tiek neefektyvus. Vadovų, kurie švietimo sistemos reakciją į ekonominę aplinką vertina kaip nesėkmingą, skaičius sumažėjo nuo 70% ankstesniame tyrime iki 55% šiais metais.

Lietuvos vyriausybės pastangos siekti muitų politikos tikslų, gerinti mokestinės aplinkos konkurencingumą, saugoti aplinką, įgyvendinti didelius nacionalinius infrastruktūros projektus ir gerinti bendrą šalies verslo aplinką gavo nuosaikų įvertinimą.
Sritys, kurioms Vyriausybė turėtų teikti pirmenybę 2022 m

Sritys, kurioms Vyriausybė turėtų teikti pirmenybę 2022 m

Lietuvos generalinių direktorių nuomone, 2022 metais šalies vyriausybė turėtų daugiausiai dėmesio skirti mokesčių aplinkos konkurencingumo gerinimui (64 proc. vadovų), švietimo sistemos reagavimui į ekonominės aplinkos pokyčius (61 proc. vadovų) ir atsivėrimui. darbo rinkos specialistams iš trečiųjų šalių (59 proc. generalinių direktorių). Lyginant su praėjusiais metais, verslo aplinkos gerinimas iš pirmojo prioriteto perėjo į ketvirtą prioritetą (56% generalinių direktorių šiemet, palyginti su 47% vadovų pernai).

Muitinės politikos subalansavimas, verslo parama pandemijos padariniams švelninti ir didelių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra laikomos mažiausiomis prioritetinėmis sritimis 2022 m. (atitinkamai 8%, 10% ir 17% vadovų).

Latvijoje mokesčių ir verslo aplinkos konkurencingumo gerinimas buvo vienas svarbiausių klausimų jau dvejus metus iš eilės. Tuo tarpu įmonių vadovai mano, kad muitinės politikai, didelių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimui ir gamtos apsaugai vyriausybė turėtų skirti minimalų dėmesį, kaip ir Lietuvoje. Estijos vadovų nuomonė panaši į kolegų iš Lietuvos – 2022 m. daugiausia dėmesio numatoma skirti darbo rinkos atvėrimui trečiųjų šalių specialistams, švietimo sistemos pritaikymui prie ekonominės aplinkos pokyčių ir ekonominė situacija. Mokestinės aplinkos konkurencingumas

Daugiau nei 50% Lietuvos įmonių yra prisiėmusios arba ketina prisiimti įsipareigojimus mažinti klimato kaitą

Lietuvoje įmonių, kurios jau prisiėmė įsipareigojimus mažinti taršą, dalis vis dar yra mažiausia, palyginti su tendencija pasaulyje, Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos regione. Tik 17% Lietuvos vadovų teigia, kad jų įmonės jau yra prisiėmusios anglies dioksido neutralumo įsipareigojimus, o 9% – nulinių įsipareigojimų. Tačiau 34% Lietuvos vadovų teigia, kad jų įmonės jau siekia anglies dioksido neutralumo įsipareigojimų, o 33% – nulinių įsipareigojimų.

Iš trijų Baltijos šalių Estijoje yra daugiausiai vadovų, kurių įmonės jau prisiėmė įsipareigojimus mažinti klimato kaitą: 25 % įsipareigojo neutralizuoti anglies dioksidą, o 17 % – siekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija būtų lygi nuliui.