Mažytė Lietuva – turinti mažiau nei 3 milijonus gyventojų – yra pažeidžiama prekybos smūgių iš Kinijos, tačiau tapo išbandymu, ar įmanoma įtikinti mažesnes šalis atsispirti Pekino ekonominei prievartai.

Lietuvos atsakas į Azijos milžiną vertinamas kaip indikatorius, ar pasauliniai Dovydai, remiami Vakarų valstybių, gali rasti pakankamai jėgų atsispirti Galijoto daromam ekonominiam spaudimui ir priversti jį laikytis Kinijos užsienio politikos tikslų.

Įtampa kilo dėl praėjusių metų Baltijos šalies sprendimo leisti Taivanui atidaryti fizinę ambasadą savo sostinėje Vilniuje ir pavadinti ją „Taivano atstovybe“, o ne mažiau prieštaringai vertinamu pavadinimu „Taipėjaus biuras“. Naudojamas daugumoje šalių.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pranešė, kad seka Pasaulio prekybos organizacijos konsultacijas – pirmąją oficialių veiksmų dalį – dėl Kinijos prekybos priemonių Lietuvai. Pasaulio prekybos organizacija teigė, kad šie žingsniai „atrodo, kad taip yra Diskriminacinis ir neteisėtas Pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles“.

PPO priemonės priimtos po kelias savaites Vašingtono ir kitų Europos sostinių pareigūnų spaudimo Briuseliui dėl ilgalaikių Kinijos neginčijamų ES bendrosios rinkos ir nacionalinio suverenumo principo pasekmių.

„Jei šios šalys bus paliktos svyruoti vėjyje, jos nuspręs, kad tai per sunku [to stand up to China]Edvardas Lucasas, Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis, sakė interviu iš Londono. „Mums tikrai reikia šio demokratinio solidarumo, kad jei Kinija jus užpultų, kitos šalys kompensuotų trūkumą“.

Net ir ekonominei rizikai Lietuvai sulaukiant vis daugiau tarptautinio dėmesio, Pekino, kuris naudojasi prieiga prie savo didžiulės ekonomikos, spaudimo kitas valstybes tenkinti savo užsienio politikos troškimus, patikimumui taip pat kyla pavojus.

Jei Jungtinės Valstijos ir kitos šalys imsis kolektyvinių veiksmų, kad sumažintų Kinijos prekybos žalą Lietuvai, jos gerokai sugriaus mitą, kurį Pekinas stengėsi palaikyti: kad nepaklūstančių šalių patiriamas ekonominis skausmas yra per didelis rizikuoti. sakė Lucasas, buvęs žurnalistas, kandidatuojantis į Parlamentą kaip liberaldemokratas.

„Puikus dalykas yra tai, kad kai Kinija supras, kad jos sankcijos yra neveiksmingos, ji to nepadarys“, – sakė Lucasas. Esmė ta, kad kiniški dalykai veikia, nes žmonės mano, kad jie veikia.

Kinija paprastai formaliai nesieja atsakomųjų ekonominių priemonių su konkrečiomis užsienio politikos nuoskaudomis. Atvirkščiai, ji naudoja šias priemones neoficialiai ir nepatenka į įstatymo taikymo sritį.

Šie pavyzdžiai apima 2010 m. Kinijos retųjų žemių metalų siuntų į Japoniją sustabdymą, 2016 m. muitų padidinimą prekių importui iš Mongolijos ir abejotinų taisyklių įvedimą, ribojantį norvegiškos lašišos ir bananų importą iš Filipinų. Pastaraisiais metais Pekinas savo kaimynėms taip pat įvedė importo draudimus ir muitus.

Tačiau naujausios Kinijos priemonės prieš šiuos ginklus yra daug platesnės.

„Trikdanti Kinija“

Pranešama apie Kinijos ekonominius atsakomuosius veiksmus: geležinkelių laivybos į Lietuvą sustabdymas, biurokratinių kliūčių Lietuvos eksportuotojams leidimų patvirtinimo procesas, Lietuvos laikinas išbraukimas iš Kinijos muitinės registro, spaudimas tarptautinėms įmonėms nebenaudoti Lietuvoje pagamintų dalių, kinų eksporto blokavimas. prekės. ir elektroninių dalių, naudojamų Lietuvoje pagamintuose gaminiuose.

„Kinija moko visus bijoti supykdyti Kiniją“, – sakė Briuselyje įsikūrusio Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorė Theresa Fallon. „Bet aš manau, kad jie jau paleido balistines raketas su Lietuva“.

Kinijos atsakomosios prekybos priemonės Lietuvos BVP augimą šiemet gali sumažinti 0,1-0,5 proc., o 2023 metais – iki 1,3 proc., rodo Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT skelbiami Lietuvos centrinio banko duomenys.

„Tai pirmas kartas, kai Kinija panaudojo ekonominę prievartą prieš pasaulines tiekimo grandines. Tai yra įžeidimas ES bendrajai rinkai ir ES kaip prekybos blokui, bet taip pat šiurkštus tarptautinės prekybos taisyklių ir Kinijos įsipareigojimų pasaulio prekybai pažeidimas. organizacija“, – rašoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jis pridūrė: „Visos rinkos ekonomikos ir visas demokratinis pasaulis yra suinteresuoti reaguoti į Kinijos prievartos praktiką ir neleisti joms iškreipti pasaulinės prekybos sistemos ir paversti jos įprasta praktika, kuri vėl būtų naudojama prieš bet ką kitą. “ Ministerija pridūrė.

Nors tai, kad Lietuva pavadino de facto Taivano ambasadą Pekino akimis, yra sunkiausias jos nusikaltimas, Vilnius savo nepriklausomybę tvirtino kitais būdais. 2019 metais Lietuva svarstė, kad Kinijos siūloma investicija į giliavandenio uosto plėtros projektą kelia didelę riziką saugumui.

Praėjusiais metais Lietuvos vyriausybė pasitraukė iš Kinijos dominuojamų investicijų į Vidurio ir Rytų Europos ekonomiką, ragindama visuomenę atsisakyti Kinijoje pagamintų išmaniųjų telefonų, kai buvo nustatyta, kad kai kuriuose ten parduodamuose įrenginiuose yra įmontuota programinė įranga, galinti stebėti paieškos rezultatus. Tokiems terminams kaip „Laisvas Tibetas“. Baltijos šalis Taivanui taip pat padovanojo daugiau nei 250 000 vakcinų nuo COVID-19.

Nors Vilnius ir toliau viešai įsipareigoja atsispirti Kinijos spaudimui dėl santykių su Taivanu, atsakas kelia didelį susirūpinimą plačiajai Lietuvos visuomenei. Gruodį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik 60 proc. nepritaria vyriausybės politikai Kinijos atžvilgiu, rašoma LRT pranešime.

„Europos sanglauda“

JAV įstatymų leidėjai vis dažniau naudojasi Lietuva, kad įspėtų apie pasekmes Vašingtono platesniems tikslams – stiprinti tarptautinį solidarumą prieš Kinijos žmogaus teisių pažeidimus ir teritorines ambicijas Taivane bei Pietų ir Rytų Kinijos jūrose.

„Iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis šių žmonių [European] Valstybės narės susiduria su tuo, kad jų ekonominiai santykiai su Kinija sudaro labai didelę jų ekonomikos dalį, ir manau, kad tai yra pusiausvyra, kuri lemia, kiek jos nori eiti kai kuriais iš šių klausimų. Tai buvo pasakyta interviu savaitę prieš Europos Sąjungai pasitariant su Pasaulio prekybos organizacija dėl Kinijos veiksmų.

„Jei iš tikrųjų norime sukurti Europos sanglaudą, jie turės pasiekti tašką, kai jie savęs paklaus: ar esame pasirengę gyventi pasaulyje ir toliau turėti ekonomiką taip, kad būtų galima pasiekti daug sėkmės Kito žemyno valdžia turi tokią įtaką visam sprendimui, kurį joms leidžiama priimti?

„Tai didžiulis išbandymas Europos Sąjungai arba Europai apskritai, ir mes turėtume stengtis būti kiek įmanoma naudingesni siūlydami alternatyvų ekonominį įsipareigojimą“, – sakė Floridos respublikonas.

Senato užsienio santykių reitingo narys Jimas Rischas iš R-Idaho ir senatorė Jeanne Shaheen, D-N.H., vadovaujanti Europos užsienio santykių pakomitečiui, pristatė dvišalę rezoliuciją, kurioje Lietuva giriama „už ryžtą stiprinti santykius su Taivanu ir paramą jam. “ Jos tvirta pozicija prieš Kinijos komunistų partijos prievartą.

Atstovų rūmuose atstovas Ami Bera, Kalifornijos valstija, pirmininkaujantis Užsienio reikalų pakomitečiui Azijos klausimais, pristatė įstatymo projektą, kuriuo įsteigiama Nacionalinio saugumo tarybos tarpžinybinė darbo grupė, kuriai pavesta parengti strategiją, skirtą atgrasyti ir reaguoti į situacijas, kuriose Kinija naudoja ekonominė galia. Užsienio įmonių ir vyriausybių prievarta.

Ciniškas požiūris į Lietuvos veiksmus – teigia, kad bent keletas Europos vyriausybių laikosi vieno eksperto – Vilnius iš pradžių skaičiavo, kad gali daugiau laimėti pasauliniu mastu, rinkdamasis kovą su Kinija, kuri nėra pagrindinė prekybos partnerė.

Lietuvos pasiryžimas susidoroti su ekonominiu kerštu dėl santykių su Taivanu stiprinimo pamėgo Bideno administraciją. Lapkritį JAV Eksporto-importo bankas su Lietuva pasirašė 600 mln.

„Didžiuojuosi, kad Bideno administracija stojo už Lietuvą“, – praėjusį rudenį senatoriams sakė JAV ambasadorius Kinijoje Nicholasas Burnsas. „Kinijos vyriausybė pradėjo intensyvią bauginimo kampaniją, o lietuviai atsilaikė.