Linas Jegelevičius

Analitikai teigia, kad Lietuvos ir Kinijos pareigūnai kalba apie atšilimą diplomatiniuose santykiuose, tačiau politinis pavasaris ateis ne anksčiau nei kitų metų spalį numatomi Lietuvos Seimo rinkimai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę sakė, kad „šiuo metu nenori apibūdinti (pokalbių) apimties“, tačiau derybos, anot jo, „tikrai vyksta“.

Tačiau ministras nesakė, kada artimiausiu metu galime tikėtis galimo ambasadorių sugrįžimo į abi šalis.

BNN praneša, kad Kinija 2021 metais sumažino savo diplomatinės atstovybės Lietuvoje reitingą ir įvedė prekybos apribojimus po to, kai Lietuva, kilus ginčui dėl Taivano, 2021 metais Vilniuje atidarė atstovybę, o ne Taipėjaus atstovybę, kaip daugelyje kitų šalių.

„Žala dėl gedimo didelė – nukentėjo Lietuvos įmonės.

Mūsų valdžios institucijos kalba apie prekybos su Taivanu ir kitomis regiono šalimis potencialą, bet jie niekada nepranoks milžiniško milžiniškos Kinijos rinkos potencialo. „Beje, dabar daugelis Lietuvos eksportuotojų savo produkciją Indijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione parduoda kur kas pigiau, siekdami kompensuoti nuostolius, patirtus dėl išvykimo iš Kinijos“, – sakė buvęs Vilniaus asociacijos prezidentas Sigitas Pisagirskas. pramonės ir verslo (VAIB). Jis sakė BNN.

Gandai, kad Lietuva gali pasiduoti Kinijos spaudimui dėl Taivano, paspartėjo anksčiau šį mėnesį, Landsbergiui nepareiškus susidomėjimo susitikti su Lietuvoje viešinčiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu.

„Yra tam tikros diplomatinio bendradarbiavimo tarp šalių ar subjektų taisyklės. Mūsų bendradarbiavimas su Taivanu gerbia taisykles. Tai ne Lietuvos pozicija. Vakarų šalių pozicija yra neturėti vyriausybinių ryšių su Taivanu. Ši taisyklė netaikoma parlamentams. Ministras tuomet sakė: „Ar tai būtų parlamento pirmininkas, ar eiliniai atstovai, jie turi daugiau laisvės“.

Pekinas autonominę salą laiko Kinijos dalimi.

Tačiau, sprendžiant iš oficialios statistikos, beveik dvejus metus besitęsiantis prekybos karas su Kinija pastaruoju metu nutilo. 2023 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksportas, palyginti su 2022 metų apimtimi, jau išaugo 400 proc. – nuo ​​11,8 mln. eurų iki 40,7 mln.

Valstybinės duomenų agentūros, Lietuvos vyriausiojo statistiko, duomenimis, 2019 metais Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 208,1 mln. eurų, o 2020 metais – 243,9 mln.

Dėl Vilniaus ir Pekino ginčo dėl Taivano sustojo lietuviškų prekių eksportas į Kiniją

2021 metais jis sumažėjo iki 170,8 milijono eurų, o 2022 metais – iki 45,2 milijono eurų.

Iki ginčo, 2021 m., iš Kinijos atkeliavo prekių už 1,57 mlrd. eurų, 2020 m. – 1,17 mlrd. eurų, o 2019 m. – 928,7 mln.

Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, eksporto augimas yra „apgaulingas“.

„Žvelgiant į pokytį per dvejus metus, vis dar pastebimas didelis nuosmukis, tačiau eksporto augimas yra ženklas, kad kai kurios lietuviškos prekės grįžta į Kiniją ir jų eksportas nebelaikomas galutiniu.

Lietuvos pramonininkų sąjungos vadovas Vedmantas Janulavičius sakė, kad pastaruoju metu eksportas į Kiniją auga.

„Jei anksčiau įmonės siųsdavo (į Kiniją) per brokerius, dabar jos siunčia tiesiai. Tikimės, kad Lietuvos įmonėms eksportuojant į Kiniją apribojimai toliau mažės.

S sutinka. Pisagirskas sutinka ir sako, kad daugiausia naudos iš prekių ekspedijavimo gauna tarpininkai, o pokyčiai greičiausiai įvyks tada, kai C. Landsbergis ministro pareigas.

„Kinams visa tai susiję su pasitikėjimu, o mes jį praradome, esu įsitikinęs, kad santykių atkūrimo galime tikėtis tik po kitais metais Lietuvoje įvyksiančių Seimo rinkimų.

Augant prekybos rodikliams, Lietuvos užsienio reikalų ministerija menkina sugrįžimo į Kinijos rinką svarbą.

„Šiuo metu Lietuva nevykdo jokių konkrečių priemonių, skatinančių eksportą į Kinijos rinką. Užsienio rinkos su padidinta rizika Lietuvos įmonėms gali būti patrauklios, tačiau reikia pabrėžti, kad visada patartina įvertinti galimas rizikas – politines, ekonomines, reguliavimo ir kiti“, – lapkričio pradžioje LRT.lt sakė ministerija.

Ministerijos duomenimis, bendras lietuviškos produkcijos eksportas į Europos Sąjungos šalis 2023 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 7,89 mlrd. eurų, o tai sudaro 65% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Bendras eksportas į JAV siekė 886,03 mln. eurų, arba 7,4% viso Lietuvos eksporto.

BNN skelbia, kad atšalus prekybai tarp Lietuvos ir Kinijos, Vilnius kreipėsi į Briuselį, prašydamas Europos Vadovų Tarybos įsikišti ir išmokyti Pekiną.

Dėl to Europos Vadovų Taryba spalio pabaigoje paskelbė, kad priėmė reglamentą, skirtą padėti ES ir jos valstybėms narėms

Apsisaugokite nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos.

Ekonominė prievarta apibrėžiama kaip situacija, kai trečioji valstybė bando spausti ES ar valstybę narę padaryti tam tikrą pasirinkimą, taikydama arba grasindama taikyti priemones, turinčias įtakos prekybai ar investicijoms prieš ES ar valstybę narę.

Taryba teigė, kad tokiais atvejais pagrindinė priemonė būtų dialogas. Tačiau, kai tai neįmanoma, kraštutiniu atveju ES gali imtis atsakomųjų priemonių, pvz., nustatyti prekybos apribojimus ar net padidinti muitus, importo ar eksporto licencijas, prekybos paslaugomis arba tiesioginių užsienio investicijų ar viešųjų pirkimų apribojimus. .

Vasarą Lietuva patvirtino savo Indo-Ramiojo vandenyno strategiją, kuria siekiama gerinti ekonominius santykius su Taivanu ir didinti bendradarbiavimą su partneriais Indo-Ramiojo vandenyno regione, bet siekia aplenkti Kiniją.

2021 m., kai kilo skilimas, Lietuva paliko Kiniją 17+1 Diplomatinė iniciatyva ir paragino kitas ES valstybes nares, kurios yra formulės dalis, sekti pavyzdžiu. Estija ir Latvija pasekė Lietuvos pėdomis.

Sekite mus Facebook Ir X!