Džakarta. Indonezija sako Lietuvai, kad jos palmių aliejus yra tvarus, o svarbiausia jos prekė atitinka nacionalinius tvarumo standartus.

Užsienio reikalų ministras Retno Marsudi pirmadienį savo biure Džakartoje surengė dvišalį susitikimą su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu. Ekonominis bendradarbiavimas buvo svarbiausias darbotvarkės klausimas.

Prekybos derybų metu Retno iškėlė klausimą dėl Indonezijos eksportuojamo palmių aliejaus, kuris, jos teigimu, gaminamas tvariai. Indonezija taip pat pranešė, kad šimtai jos plantacijų gavo Indonezijos tvaraus palmių aliejaus arba ISPO sertifikatą. Tai yra nacionalinė palmių aliejaus tvarumo sertifikavimo schema šalyje, kaip rodo pavadinimas.

„Džiaugiuosi, kad Indonezijos palmių aliejus tapo viena iš svarbiausių eksporto į Lietuvą prekių“, – sakė Retno spaudos konferencijoje netrukus po susitikimo su Landsbergesu.

„Kadangi beveik 800 plantacijų Indonezijoje jau gavo ISPO sertifikatą, manau, kad Indonezija gali tiekti tvaresnį palmių aliejų Lietuvai ir didesnei Europos rinkai“, – sakė Retno.

Džakarta taip pat nori, kad Vilnius būtų atviresnis indonezietiškiems guminiams ir mediniams baldams, kad padidėtų prekyba. Retno teigė, kad dabartinės Indonezijos ir Lietuvos prekybos apimtys „neatspindi tikrojo jos potencialo“, nepaisant to, kad per pirmąjį šių metų pusmetį skaičiai išaugo beveik 43 procentais per metus.

„Siekdama sustiprinti abipusę prekybą ir užtikrinti labiau subalansuotą prekybą, paprašiau ministro Landsbergio paramos, kad į Lietuvos rinką būtų lengviau patekti daugiau Indonezijos gaminių, įskaitant guminius, popierinius ir medinius baldus“, – pridūrė ji.

V.Landsbergesas per konferenciją konkrečiai nekomentavo Indonezijos palmių aliejaus, nors diplomatas teigė, kad susitikimas su Retno buvo susijęs su ekonominiais santykiais.

„Turėjome puikią galimybę pakalbėti apie mūsų augančius ekonominius ryšius tokiuose sektoriuose kaip IT [information technology]suskystintos gamtinės dujos [liquefied natural gas]„Atsinaujinanti energija, žemės ūkis ir net kosmoso technologijos“.

Vyriausybės duomenys rodo, kad prekyba tarp Indonezijos ir Lietuvos išaugo nuo 43,4 mln. USD 2021 metais iki 53,7 mln. USD kitais metais. Tačiau dvišalė prekyba nebuvo palanki Indonezijai dėl Džakartos rezervavimo deficito per pastaruosius metus. Pavyzdžiui, Indonezijos deficitas su Lietuva 2022 metais siekė 30,3 mln.

Prekybos duomenų platforma Observatory of Economic Complexity (OEC) pranešė, kad 2021 metais Indonezija į Lietuvą daugiausia eksportavo dviračių transporto priemonių atsargines dalis (20,6 proc.), guminius drabužius (11,7 proc.), margariną (7 proc.). Palmių aliejus sudarė 0,89 proc. to, ką Indonezija tais metais eksportavo į Lietuvą.

Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, kuri kritikavo Indonezijos palmių aliejų.

Indonezija prieštarauja Europos Sąjungos reglamentui prieš miškų naikinimą, vadinamą EUDR, pagal kurį operatoriai privalo įrodyti, kad jų produktai nėra kilę iš iškirstų miškų. Prieš patekdami į Europos rinką, operatoriai į savo deramo patikrinimo ataskaitas turi įtraukti tikslias geografinės padėties koordinates.

Palmių aliejus, guma ir mediena yra vienos iš prekių, kurioms taikomas EUDR. Politika taip pat taikoma gaminiams, pagamintiems iš minėtų prekių.

Džakarta reikalauja, kad EUDR turėtų užleisti vietą ISPO sertifikuotam palmių aliejui. Pasak Indonezijos palmių aliejaus asociacijos, ISPO apima tokias sritis kaip priverstinio darbo nebuvimas, sąžiningas traktavimas tiekimo sutartyse, taip pat durpynų auginimo ir pirminių miškų kirtimo draudimas.

Indonezija ir Europos Sąjunga šiuo metu derasi dėl prekybos susitarimo. Prekybos susitarimas, žinomas kaip Indonezijos ir ES visapusiškas ekonominės partnerystės susitarimas, vėliau šiais metais turėtų patekti į 16-ąjį derybų raundą.

Skaityti daugiau: Indonezija gali paduoti ES į teismą dėl protekcionistinės žaliosios politikos: Economist

Žymos: Raktiniai žodžiai: