Jei 2021 m. būsite Taivane, nepraleisite vyriausybės socialinės žiniasklaidos kampanijos, reklamuojančios romo kokteilių receptus.

Buvo visos šalies pastangos sunaudoti beveik 20 400 romo butelių, kurie iš pradžių buvo skirti Kinijai iš Lietuvos, bet kuriuos paskubomis įsigijo Taivanas.

bet kodėl?

Įtarimai dėl nekompetencijos, geopolitika, prekybos sandoriai ir idealizmas yra istorijos dalis.

Istorija prasideda tais pačiais metais, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti bylą De facto Ambasada sostinėje Vilniuje.

Kinija supyko. Pekinui tai buvo tolygu salos pripažinimui suverenia valstybe, kurią jis laiko raudona linija, nes Taivaną jis laiko savo.

Lietuva teigė, kad toks drąsus žingsnis ne tik atsipirks ekonomiškai, nes paskatins Taivano investicijas, bet ir atspindės jos naują „vertybėmis grindžiamą“ užsienio politiką.

Pareigūnai bandė pristatyti nedidelę Baltijos tautą kaip laisvės ir demokratijos bastioną vis labiau autoritariškame regione ir panašiomis sąvokomis palaikė Taipėjų.

Tai, kas vyko toliau, lietuvius visiškai nustebino.

Kinijos – antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje – reakcija buvo smurtinė. Uždraudė importą iš Lietuvos ir spaudė užsienio gamintojus nebenaudoti lietuviškų dalių.

Pekinas atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus, o Baltijos šalis buvo priversta evakuoti iš Kinijos likusius diplomatus, baimindamasi dėl jų saugumo.

„Tai padarė didžiulę ekonominę žalą“, – „Euronews“ sakė istorikas ir politologas Šarūnas Lekis.

Jis priduria, kad nors įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip Covid-19 ir Ukrainos karas, šie prekybos apribojimai turėjo aiškų infliacijos poveikį Lietuvos verslui ir vartotojams.

Daugelis dirbančiųjų jau dabar kenčia nuo mažų atlyginimų ir regresinių fiksuotų mokesčių Lietuvoje.

Prekyba patyrė panašų smūgį. Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo nuo 350 milijonų eurų 2020 metais iki 100 milijonų eurų pernai, teigia šalies pramonininkų sąjungos vadovas Vedmantas Janulevičius.

Jausdamas pareigą kompensuoti Lietuvos patirtą pralaimėjimą, Taivanas bandė sušvelninti šiuos nuostolius, pavyzdžiui, pirkdamas lietuvišką romą.

Politikai kalbėjo apie šimtus milijonų eurų laukiančias investicijas iš Taipėjaus, nors tik keli milijonai dar nepasitvirtino.

Tai palyginti su 4,8 mlrd. eurų, kuriuos Taivanas investuos į Kiniją 2022 m.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skysgireti spalį sukritikavo Taivaną, sakydama: „Iš Taivano buvo daugiau vilčių“.

„Kai jie atidarė savo atstovybę, žadėjo milžiniškas investicijas, kurios dar neaiškios“, – ją citavo Lietuvos visuomeninis transliuotojas.

Lietuvai nusprendus atidaryti ambasadą Taivanui, maža apie 2,8 mln. gyventojų turinti šalis atsidūrė beveik viena.

Leykis sakė, kad, išskyrus kai kurių užsienio pareigūnų ir užsienio žiniasklaidos plojimus, Vilnius „nesulaukė jokios apčiuopiamos Vašingtono ir Briuselio paramos“.

„Lūkesčiai iš Lietuvos pusės buvo daug didesni nei iš jų partnerių.

Jis tęsė, kad tai vyksta, nors tokį Lietuvos žingsnį paskatino noras „gerai atrodyti“ pagrindinės sąjungininkės JAV akyse.

Žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Lietuva iš anksto nesikonsultavo su diplomatais Briuselyje, o tada, kai viskas pablogėjo, prašė ES paramos.

Tačiau vėliau ES Komisija pritarė Lietuvos siūlymui skirti 130 mln. eurų gelbėjimo paketą Kinijos prekybos apribojimų paveiktoms įmonėms ir Briuselis iškėlė Pekino bylą Pasaulio prekybos organizacijai.

„Tai istorija apie visišką nekompetenciją“, – sakė Leykesas. „Diplomatiškai dėl to Lietuva atrodė nenuspėjama. Jie galėjo imtis neracionalių žingsnių be jokių praktinių sumetimų.

Net ir Lietuvos prezidentė Gitanas nosida 2021 m. skundėsi, kad sprendimo nederino Ministro Pirmininko vadovaujama Vyriausybė Ingrida Simonetti.

Kai paklausėme Lietuvos užsienio reikalų ministerijos komentaro, ji pasakė, kad „Tai pasirinko Kinija, o ne Lietuva [an] Agresyvi politika ir nelegali ekonominė prievarta.

„Lietuvos patirtis yra geriausias įrodymas, kad vos per vienerius metus iš ekonominės prievartos aukos galima tapti ekonominio atsparumo sėkmės istorija.

Ji atkreipė dėmesį į skaičius, kad 94% Lietuvos paslaugų šiuo metu eksportuojama į, jos vadintas, „bendraminčias“ šalis per Europos Sąjungą ir NATO.

Nors Vilnius laiko Taivaną savo vertybėmis grįstos užsienio politikos centru, kai kurie teigia, kad tai labai dviprasmiška.

„Aš neperku šios vertės užsienio politikoje, nes ji nenuosekli“, – sakė Leykesas. „Kartais jie naudojasi šia demokratijos retorika savo veiksmams paremti. Tačiau daugeliu klausimų visame pasaulyje jie tyli ir nieko nedaro.”

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vengė klausimų, ar pasmerks susirūpinimą dėl teisinės valstybės pažeidimų Lenkijoje, nors „gerus santykius su kaimynais, kurie gerbia teisinės valstybės principus“ įvardijo kaip esminį Lietuvos užsienio politikos veiksnį.

Tačiau tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir tamsiosios jėgos.

Lietuvos transliuotojas TV3 pranešė, kad įmonės, kurios prieš rinkimus 2020 metais aukojo Lietuvą valdančiajai Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, taip pat sulaukė investicijų iš Taivano.

Leakesas teigė, kad šie pinigai galėjo turėti įtakos jų politikai Taivane, kai jie atėjo į valdžią.

Įtarimas buvo pateiktas partijai, tačiau „Euronew“ negavo jokio atsakymo.

Lietuvos vyriausybė tvirtai atsilaikė prieš Kinijos ekonominę ir politinę prievartą, nepaisant daugelio šalies įstatymų leidėjų nenoro.

Anksčiau šį mėnesį oficialiai šalies parlamento pirmininko kelionei į Taivaną buvo uždegta žalia šviesa, nepaisant kitų parlamento narių skundų.

„Mes vieninteliai pasaulyje atidarėme Taivano ambasadą, o tai labai pablogino mūsų santykius su Kinija tiek prekybiniais, tiek įvairiais kitais aspektais“, – sakė opozicinės Lietuvos ūkininkų frakcijos parlamentaras Jonas Jarutis. Žaliųjų sąjunga sakė susitikimo metu. Iš įstatymų leidėjų.

Jis pridūrė: „Aš su tuo nesutinku“.

Likis perspėjo, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu tebėra įšaldyti, tačiau „tai bus didelė problema kitai vyriausybei“.