Linas Jegelevičius

Nepatenkinti darbo sąlygomis darbuotojai pradėjo streiką. Tačiau nepasitenkinimas savo darbo vieta sukėlė neįprastas protesto formas tarp gydytojų ir slaugytojų Lietuvoje, kur jie tiesiog išeidavo ir nebegrįždavo. Pastaruoju metu iš įvairių Lietuvos gydymo įstaigų išvyko apie 100 gydytojų ir kitų specialistų.

„Iki šiol mūsų sprendimus priimantys asmenys nenorėjo kalbėti ir ieškojo atpirkimo ožių. Kviečiame politikus kuo greičiau išspręsti gydytojų trūkumo klausimą, taip pat visus su tuo susijusius klausimus. Didinti gydytojų skaičių. gydytojų, neleisti daugiau gydytojų išeiti iš darbo, pagerinti darbo sąlygas ir atlyginimus. Parengėme ir visuomenei pristatėme 10 atvejų pasiūlymą dėl padidinimo“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos vadovė Aristida Jerliakinek. ), kuri šią savaitę surengė posėdžius įvairiuose Seimo skyriuose ir supažindino parlamentarus su pasiūlymais, BNN sakė.

Liepą iš Zarasų ligoninės išvyko 12 gydytojų.

Jis nesutiko su Savivaldybės tarybos vykdoma ligoninės pertvarka. Gydytojai praneša, kad vietos valdžia į medikų iškeltus klausimus dėl tolimesnio ligoninės veikimo nereagavo ir į jų reikalavimus nereagavo. Dėl gydytojų trūkumo Jarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.

Rasainių savivaldybėje taip pat buvo problema, kad gydytojai palieka savo darbą. Teigiama, kad septyni darbuotojai palieka miesto ligoninę, nes konkurencija dėl naujojo vietos ligoninės vadovo yra nežymi. Dėl gydytojų išvykimo Racinių ligoninės vidaus ligų skyrius pradėjo riboti planinį pacientų priėmimą.

Vilniaus Centro poliklinikoje užregistruotas gydytojų pasišalinimo atvejis, kur dešimtys gydytojų, tiksliau,

40 gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo – iš karto pasitraukė iš darbo.

Sulaukęs kritikos bangos, Vilniaus meras Valdas Penkunskas atleido poliklinikos vadovą Zdislavą Skwarziani. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas už sveikatos sistemos autoriteto įžeidimą.

Nemažai Lietuvos ligoninių perspėjo, kad situaciją komplikuoja didelis gydytojų trūkumas, maži atlyginimai, mokymų trūkumas, per didelė administracinė našta ir neįprastas darbo krūvis.

Nereikia nė sakyti, kad gydytojų pasitraukimas sukėlė siaubą jų pacientams ir buvo smūgis vietos ir nacionalinėms sveikatos sistemoms.

Pirmadienį, rugsėjo 11 d., kelios apygardos paragino sušaukti skubų Seamus sveikatos reikalų komiteto posėdį, nes gydytojai masiškai atsistatydino. Visų pirma socialdemokratai

Ragino stabdyti vykdomą sveikatos įstaigų reformą.

Kai kas sako, kad tai galima paaiškinti ligoninių ir kitų gydymo įstaigų sujungimu – tokia praktika daugeliui kyla klausimas.

„Lietuvos gydytojų sąjunga Seimo pirmininkei (Viktorijai Čmilytei-Nielsen – LŽ) ir jos Liberalų sąjūdžio nariams pateikė aibę siūlymų spręsti gydytojų trūkumo ir kitas lėtines problemas“, – sakė A. Gerliakienė.

Anot jo, liberalus „labai nustebino“ dabartinių sveikatos sistemos problemų mastas. „Manau, kad tai labai teigiama. Mus patikino, kad mūsų pasiūlymų rinkinys bus svarstomas komitete ir bus priimti galutiniai sprendimai dėl tolesnių žingsnių”, – sakė LMS prezidentas.

A. Gerliakienė perspėja, kad jei politikai greitai nepriims sprendimų gerinti gydytojų darbo sąlygas, dauguma gydytojų

Išsikraustys arba nebedirbs sveikatos priežiūros srityje.

„Sprendimai turi būti priimti kuo greičiau, jie turi būti politiniai ir pakankamai rimti. Jei į šią problemą ir toliau bus žiūrima abejingai, prarasime didžiausią savo turtą – žmones”, – įspėjo jis.

LMS vadovas paragino BNN nedelsiant peržiūrėti ir atnaujinti ištisas sistemas, tokias kaip Lietuvos regioninė ligonių kasa ir e-sveikata (e. sveikata).

„Ai, sveikatos sistemos reformos tema yra visų lūpose, bet žvelgiant į bendrą vaizdą, reformuojant sektorių nuo 1990 m., kai buvo atgauta nepriklausomybė, padaryta labai mažai. Be to, turime nedelsiant spręsti gyventojų problemas. Tiesa, kurią turime. Faktas yra tas, kad 20-mečiai yra tik trečdalis šalies 50-mečių, todėl įgyvendinę tokį patį finansavimo modelį ateityje tikrai susidursime su šio sektoriaus nuosmukiu“, – pabrėžė A. Gerliakienė. BNN.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų asociacijos (LVŽS) parlamentaras Aurelijus Verica kaltina dabartinį ministrą, kuris neabejoja, kad gydytojų išėjimo skandalai susiję su šalies sveikatos įstaigų tinklo reforma. Sveikatos, Arūnui Dulkiui.

Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos parlamentaras, parlamentinio sveikatos komiteto narys Linas Slušnicė ministrui pritarė ir tvirtino, kad minėtų ligoninių negalima matuoti tuo pačiu matuokliu.

„Kalbant apie sostinės centro polikliniką ir ligoninę Račinėje, akivaizdu, kad yra pasitikėjimo administracija krizė ir tai nesusiję su sveikatos sistemos reforma“, – delfi.lt sakė jis.

Tačiau A. Verica perspėja

Vis drastiškesnės gydytojų priemonės yra labai blogas ženklas.

„Tai, ką matome, yra tik pradžia… Matau stiprų medicinos postūmį privačiame sektoriuje, o tai jau įvyko farmacijoje ir odontologijoje“, – pabrėžė buvęs ministras.

Bet L.Slušnys stumiasi atgal, skųsdamasis, kad privačios gydymo įstaigos dalį jų įtraukia į Nacionalinę sveikatos sistemą.

„Mūsų tikslas nėra nieko kažkur nustumti, visos reformos tikslas, kad dabartiniai gydytojai turėtų galimybę ir uždirbtų šioje sistemoje, kad žmonės gautų paslaugas, o paskui teiktų paslaugas – tai gali padaryti bet kuri apskritis, bet kuri savivaldybė. atsakymas yra toks, kad mes, sveikatos sistema ir savivalda, turėtume bendradarbiauti“, – teigia jis.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad pagrindinė Lietuvos problema yra ne gydytojų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didžiųjų miestų ir rajonų gydymo įstaigų.

Dar viena Lietuvos sveikatos sektoriaus problema? Arba „sugauti 22“ situaciją?